Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tarnas, kolys, skaityti.

Antraštė:

tar̃nas

Straipsnelis:

[Armėnų] tʿorn, tʿorin ‘anūkas’. [Lit.: [805] Walde-Pokorny I 728]. Kaip Wiedemann, BB 27 (1902) 224, pastebėjo, šis žodis atitinka lie. tar̃nas ‘Diener’, s. i. tarṇas ‘žvėries jauniklis, veršiukas’. Tai šaknies *ter- ‘švelnus’ -no-vediniai, kurių išplėstos formos glūdi s. i. taruṇaḥ ‘jaunas, jauniklis’, oset. tärin ‘berniukas’, gr. τέρην ‘švelnus’, lo. sabin. terenum ‘minkštas (molle)’. Čia įtikinamiausia yra armėnų – s. i. – lie. sąsaja.

Šaltinis:

Solta 1960, 304–305

Antraštė:

tarnas

Straipsnelis:

*tárnas lie. lytyje tar̃nas (2 > 4) ‘Diener’ iš *tórnos, priklauso šakniai *terh₁̯- ‘abreiben, zart machen’ (‘įtrinti, padaryti švelnų’), žr. 5.1.2. [183]. 5.1.2. […] *tórnos ‘švelnus’ lytyje lie. tar̃nas ‘Dienstjunge, Diener’ … vedinys iš *terhu̯ ‘jaunas, švelnus’ (nebūtinai identiško su *terh₁̯- ‘nutrinti’), plg. gr. τέρυ· ἀσθενές, λεπτόν Hes. ir *térhuno lytyje ved. táruṇa, lo. tener (<*tenuros < *terunos), IEW 1070 t. Šiame žodyje segmentų seka /hu̯/ padengta konsteliacijos *Co̯r-hu̯mn- ir nazalinė grupė supaprastinta (į /n/ dėl /u̯/). Šiandieninėje literatūrinėje lie. kalboje tar̃nas – (4) akc. paradigmos, bet iš Daukšos matyti, kad buvo šakninio kirčiavimo [202].

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 202

Antraštė:

tar̃nas

Straipsnelis:

Žr. ugnìs.

Šaltinis:

Smoczyński 1987b, 360–361