Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sauja, iltis, kauka.

Antraštė:

sáuja

Straipsnelis:

Leksikos grupė, kurią pradeda adj. *sujь, sl. kalbose yra negausi: be s. sl. соуи μάταιος, vanus, s. r. суи „tuščias, menkas, melagingas, atsitiktinis“ [37], bulg. суема ir, galbūt, sr. sujma „baimė“ (Miklosich 328) ji reprezentuojama antriniais vediniais (r. суемный, č. sujny „tuščias“ ir kt.). Adj. *sujь (darant prielaidą, kad pirminė etimolog. *sujь reikšmė „tuščias“) bandoma sieti su lie. sáuja ar su s. i. çūnyás „tuščias“, lo. cavus (Фасмер III 797). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sl. *sujь reikšme „tuščias, drevėtas, cavus“ niekur nefiksuojamas. Priešingai, *sujь apibūdina proto, dvasios veiklą. Šia sl. leksema besiremiantys s.r. суема „tuštybė, apgaulė“, суѥмѥ „tuštybė“ taip pat vartojami kontekstuose, nusakančiuose veiklą. Neatsitiktinai semantinė r. žodžio суема evoliucija užsibaigia reikšme „lakstymas, skubotumas dirbant“. Ar negalėtume dabar manyti, kad sl. *sujь ir v. *sovati, *sujǫ genetiškai susiję? Įtraukti sl. *sujь į lizdą *sovati leidžia ir minėto lizdo reikšmės „skubrus, neapgalvotas“, plg. r. темсóвский „besiblaškantis, neapdairus“, посóва „neapgalvojantis, besiblaškantis žmogus“. Sl. *sujь semantika, matomai, kito taip: „besiblaškantis, skubrus“ → „klajojantis, klystantis“ → bergždžias, bevaisis, melagingas“.

Šaltinis:

Варбот 1983 (1985), 37–38

Antraštė:

sáuja

Straipsnelis:

Kalbant apie eu̯ > au atliepimą prieš j minėtinas lie. sáuja, la. saũja ‘sauja’ (jei kilęs iš *seu̯h₁-i̯ah₂- ‘pilnumas’ [t. y. ‘pilna ranka’], etimologiškai susijusio su het. šuu- ‘pilnas’ < *suh₁-u-, go. swinþs, s. ang. swīð ir kt. ‘stiprus’ < germ. *su̯inþa-, o šis – galimai iš *su̯eh₁-n̥to-).

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 178