Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: veldėti, noprosnai, -dėjas, jeinė, brazdėti, spulėti, eršus, nešti, lygutė, kelbūnas, židuika, pušis, brūsti, žarginys, drėgnas, knežti, miksėti, galbūt, mėnuo, sintėti, nertėt, žarotas, krykė, gabrė, žaisti, bukšis, Nerevė, dilbūnas, kakarinė, skruoblas, boliškai, paskūjis, žavinti, babužys, šaltas, brandà, pindžiakas, gurgulė, aplúokas, ėtryti,, liáutis, ėriukas, gašlus, grandinė, plepėti, vijūnas, gruzdė, dvėktis, gvelbėti, pėdinti, dilgėti, paišas, nešamas, rupuižė, posmilgė, žvairas, kautynės, čiupti, lamžuoti, cypulė, vėzdas, vėliava, apgėlos, drėksti, pažinti, ankštas, pliūgas, šelbtis, šarmas.

Antraštė:

veldėti

Straipsnelis:

[Norėdami paaiškinti istorinius kelių ar keliolikos kalbų tarpusavio santykius, kreipkime savo akis į etimologinius ištisų semantinių laukų atitikimus: giminystės terminus, skaitvardžius (nuo 1 iki 10), kūno dalių pavadinimus:] toch. A wälts; toch. B yaltse ‘tūkstantis’ (ide. *u̯el-dho ar *u̯el-to; plg. lie. veldėti ‘gauti, valdyti kaip palikimą’, go. waldan ‘vyrauti, viešpatauti’, lo. valēre ‘būti stipriam’, dėl reikšmės plg. go þūsúndi ‘tūkstantis’, t. y. ‘tvirtas, drūtas šimtas’)⁵ [⁵Toch. leksema ‘tūkstantis’ dėl savo darybos gretintina ne tik su tos pačios reikšmės go. lytimi, bet ir su go. žodžiui giminišku sl. žodžiu, kuriuo remiasi r. тысяча < *tūs-k̑m̥ti̯on ‘jėga-šimtas’ (Dėl šio gretinimo žr. W. Porzig, Die Gliederung d. idg…, 1954) – V. V. Ivanovo ir I. A. Melčiuko pastaba].

Šaltinis:

Краузе 1959, 49

Antraštė:

veldė́ti

Reikšmė:

Erben, in Besitz nehmen

Straipsnelis:

Pr. waldūns ‘paveldėtojas, įpėdinis’ 81,₇[ir kt.] : lie. veldė́ti, valdýti, r. володеть ‘valdyti, turėti’, go. waldan ‘viešpatauti’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 219.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 333

Antraštė:

veldėti

Straipsnelis:

ual- ‘būti stipriam’. Lo. valeo. Ši grupė neaiški. Jei paliekam nuošaly lie. veldė́ti, s. sl. vladǫ, go. waldan, kurie galėtų reprezentuoti *ueld-, uold-, lieka, be lo. valeo, s. air. flaith < *ulă-ti- ir toch. A wäl, B walo ‘karalius’ […] L. S. Joseph, Eriu 33 (1982) p. 42 rekonstruoja *uelH- šalia *ueld- ir mano, kad *uela- buvo asimiliuotas į *uala- […].

Šaltinis:

Beekes 1988, 38

Antraštė:

veldė́ti

Straipsnelis:

žr. suvalyti

Šaltinis:

Windekens 1976, 555

Antraštė:

veldė́ti

Straipsnelis:

Germ. wald-a- ‘valdyti, viešpatauti, walten’ (go. waldan ‘herschen über, walten’, s. isl. valda ‘valdyti, įsakyti, liepti, būti kaltininku’, s. ang. wealdan ‘herschen’, s. fryz. walda ‘valdyti, rūpintis (kuo)’, s. v. a. waltan ‘valdyti, ginti’) [536], jeigu šiaurinių kalbų formų be galo paisysime, turėtume sieti su kamienu wal-, kuris išplėstas esamojo laiko dantiniu formantu. Taipogi ir šiuo atveju (kaip ir visuose stipriuose v. su -ld) s. šv. kalboje regime gretutines formas su -ll-, kurios gali būti laikomos nuorodomis į senesniąją -lþ- su gramatine prieb. kaita (gramm. Wechsel), tačiau šitaip daryti nėra būtina (žr. falþ-a-). Su germ. lytimis galime lyginti bl.-sl. v., kurie remiasi *weld(h)-. Nėra visiškai atmestina galimybė, kad tie žodžiai yra germanizmai. Galima pamatinė šaknis wel- yra išplečiama formantais. Lo. lyties -a- neatitinka lie. -e- (veldė́ti), tačiau šituo dalyku pasirėmę dėl etimolog. saitų abejoti negalime (taip – E. Fraenkel, LEW 1217 t.), plg. lie. véldu (ir veldžiù), veldė́ti ‘turėti, valdyti’, s. sl. vlad̨, vlasti ‘viešpatauti’, lo. valeo, -uī ‘būti stipriam, galėti, įstengti’, s. air. follnathir ‘valdo, viešpatauja’, (neaiškus vedinys; galbūt < *wol-n-); išplėsta – flaith f. (i) ‘viešpatavimas’ (*wla-ti-), germ. wal-, kurią regime slypint s. isl. olla žr. au., toch. B walo (Obl. lant) ‘karalius’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 536–537

Antraštė:

veldė́ti

Reikšmė:

take possession of

Straipsnelis:

Straipsnyje pasitelkus keltų kalbų pavyzdžius svarstoma, ar ide. *-CHCC- > *-CCC-. Viena iš klasių, įrodančių Hacksteino taisyklės egzistavimą yra formos, turinčios priesagą *-dʰ- iš vardažodinių dūrinių, apimančios *-dʰh₁-o-, pvz., lo. verbum ‘word’ < *u̯erh₁-dʰh₁-, lie. veldė́ti ‘take possession of’ < *u̯elh-dʰh₁-e/o-. Tiesa, straipsnio autoriaus nuomone, lie. veldė́ti iš tiesų prieštarauja Hacksteino taisyklei: akūtas 1. sg. véldu rodo, kad baltų-slavų prokalbėje vis dar būta laringalo.

Šaltinis:

Zair 2012, 625