Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vytis
.
Rezultatai
Antraštė:
vyti̇̀s
Straipsnelis:
Oset.
wīdag
/
wedagæ
,
jedagæ
‘šaknis’ kilęs iš *
waitāka-
iš šaknies *
wai-
, ide. *
wei-
‘vyti, sukti’ ir pan. (Pokorny 1120–1122). Plonos šaknelės naudojamos pynimui. Todėl neturėtų stebinti, kad tikslus atitikmenis oset. žodžiams randame sogdų kalboje reikšme ‘virvelė’: *
wītāk
(
wyt’k
), pl.
wyt’kt
= oset.
wīdægtæ
(Myz II 48, 66. – Смирнова, Карта верховий Зеравшана по Мугским документам, XXV Междунар. конгресс востоковедов, Докл. делегации ССРС, М., 1960, p. 6). Čia taip pat jagn.
wīta
‘virvelė’. Su formantu
-ti-
(
waiti-
) ši šaknis iranėnų kalbose paliudyta reikšme ‘gluosnis, žilvitis; karklas, vytelė’: persų
bīd
, (trm.)
vīd
, pehlevi
wēd
,
wēt
‘žilvitis, Salix’, Pamyro š., išk.
wēd
, Pamyro jazg.
wīdg
, jagn.
wēt
‘karklas, vytelė’, vanaci
wīye
‘šaknis’ (*
waitya-
) (Elfenbein, Arch. Or. 1967 XXV 599), av.
vaeiti-
‘karklas, vytelė’. Afg.
wala
‘karklas, vytelė’ (Morgenstierne. EVP 86) greičiau atspindi *
waⁱta-
, negu *
waiti-
, taip kaip sakų
bāta
‘šaknis’ (BSOS 1940 VIII 119. – Jātakastava 461). – Prašosi sugretinamas su skitų vardu Βιδακης (ОЯФ I 186). Toliau plg. s. i.
veta-
,
vetasa-
‘meldų rūšis; Calamus Rotang’, s. sl.
větvь
, r.
ветвь
,
ветка
,
ветла
‘karklas, vytelė’, lie.
výtis
‘žilvitis; vytelė’, lo.
vītis
‘vynuogienojas’, gr.
ἰτέα
‘karklas, vytelė’. Toch.
witsako
‘šaknis’ gauta iš skitų, kai ‘prototocharai’ dar gyveno Rytų Europoje kaiminystėje su skitais (СЕИ 123, 137). Parašymas
ts
gali atspindėti
t
arba
d
,
dh
(Werner Winter, Die Vertretung indo germanischer Dentale im Tocharischen, IF 67, p. 16-35). Galbūt iš alanų kilęs vengrų
ideg
‘diržas; nervas’ (kitaip MNTESz. II 186). Dar žr. ¹
wīs
ir
wīdyg
. Žr.Миллер, Gr. 25. – Bailey, Ambages Indoiranicae, AION 1959 I 116–117.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 128
Antraštė:
vỹtis
Reikšmė:
riteris
Straipsnelis:
Lie.
vỹtis
pirmą kartą fiksuojamas S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių“ (1846 m.). A. Briuknerio (Brükner A., Die slav. Fremdwörter im Litanischen, 1877, 154) siūlymas lie.
vỹtis
kildinti iš r.
witiaź
‘riteris’ rodos esąs abejotinas [167]. P. Skardžiaus (Gimtoji Kalba, 1937, 152) aiškinimas, kad S. Daukantas
vỹtis
,
-čio
sukūrė pagal le.
pogoń
,
pogonia
, o paskui le.
gonić
-
pogoń
galėjo būti modeliu lie.
výti
-
vỹtis
, nepriimtinas, nes le.
pogoń
nefiksuojamas reikšme ‘persekiojantis, vejantis (riteris)’. S. lie. kalboje egzistavo išvestinis žodis
vỹtis
,
-čio
‘persekiojimas, vijimasis, liaudies pašauktiniai’ (formanto
–ti̯o-
vedinys, besiremiantis v.
výti
), plg. B. Chilinskio biblijos lie. s.
vỹtis
, acc.
witi
‘bėgimas, kelias’, lo.
cursum
[168] … [169]. Čia dar galima priskirti s. sl.
vъz-vitь(je)
‘pelnas, nauda’, kurio pirminę reikšmę Pokorny (IEW 1124) rekonstruoja kaip ‘pareiga persekioti žudiką’ ir sieja su s. sl.
povinǫti
, s.
vina
, toliau
vojь
,
vojьna
, lie.
výti
,
vijau
< ide. *
u̯ei̯-
/
u̯oi̯-
‘eiti paskui, persekioti’. Taigi lie.
vỹtis
, le.
wici
, s. r.
vъzvitь(je)
< *
vīt-(i)i̯o-
‘persekiojimas, vytynės, liaudies pašauktiniai’ ir visus šiuos žodžius galime laikyti prabl.-sl. teisiniu terminu.
Šaltinis:
Bednarczuk 1986
, 165–170
Antraštė:
vyti̇̀s
Straipsnelis:
[Dažniausiai rytų bl.
i̯-
kamieno lytys, turinčios atitikmenų kitose ide. kalbose, aptinka tikslių atliepinių sl. kalbose:] Lie.
vyti̇̀s
,
-iẽs
‘lankstus virbas, rykštė, gluosnio virbas’, la.
vītis
nom. pl. ‘apynio vijokliai, Hopfenranke’ : prasl. *
vitь
(le.
wić
‘virbas, rykštė, vytinis’, r.
vit’
‘pintas daiktas’, s.-kr.
pȁvȋt
‘Wald-, Weinrebe’, slov.
vjĩc
‘gluosnio virbas šiaudiniam stogui tvirtinti’, a. sorb.
wić
‘vijoklis’, ž. sorb.
wiś
‘pelkių žolė’); lo.
vītis
f. ‘vynuogienojas’, av.
vaēiti-
‘gluosnis, jo rykštė’, air.
féith
(< *
veiti
) ‘fibra’, s. v. a.
wid
f. (< *
wiþi-
) ‘Strick aus gedrehten Reisern, Geflecht’.
Šaltinis:
Eckert 1972a
, 607
Antraštė:
vyti̇̀s
Reikšmė:
weidengerte
Straipsnelis:
witwan
(Paulis K SB VII 203 čia laiko esant acc.; žr. dar ZfslPh. XVIII 112) E. 603 ‘gluosnis’ :
apewitwo
, le.
witwa
‘Korbweide’, lie.
vyti̇̀s
, av.
vaēti-
, s. isl.
vīþir
, gr.
εἰτέᾱ
‘gluosnis’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 224 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 340
Antraštė:
vytìs
Reikšmė:
Weidengerte
Straipsnelis:
Pr.
witwan
‘wide’/‘Weide’ < nom. sg. n. *
vītvan
(Mažiulis 4, 256), plg.
apewitwo
‘Strauchweide’, kur
Šaltinis:
Blažek 2001b
49–50
Antraštė:
vytìs
Reikšmė:
willow-twig
Straipsnelis:
[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-
o
, o ne *-
om
: sl. -
o
, ryt. bl.
gẽr-a
, *
šein-a
(suom.
hein-ä
), go.
juk
(< *-
o
ar *-
om
). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -
an
reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr.
witwan
E603 ‘wide, willow’ paprastai siejamas su la.
vītols
‘id.’, lie.
vytìs
‘willow-twig’, le.
witwa
‘kind of willow’. Bev. giminę galėtų rodyti pr.
apewitwo
E605 ‘struchwyde, kind of willow, salix viminalis’, jei tai yra nom. pl. n. (pvz. Toporov, PJa 1, 98t.), tačiau taip pat gali būti nom. sg. f., o
witwan
būtų acc. sg.
Šaltinis:
Schmalstieg 2004
, 274
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas