Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šlajos, vasardrungnis, nartinti, sviegti, sėbras, ėdus, galininkas, pulti, požiūris, gurgozas, belsti, žugara.

Antraštė:

šlãjos

Straipsnelis:

[struktūra] TReU lytyje lie. šlãjos pl.⁷ [⁷ Kad šlãjos yra 2 kirčiuotės, aiškintina tuo, jog jis yra plurale tantum: N. pl. visos akc. paradigmos – baritoninės, ir Saussuro dėsnio neveikimas linksnio formose su -o- vidiniame skiem. (‘in Binnensilbe’) kaip rañkoms, rañkomis, rañkose turėtų būti ankstesnio laiko. Pluralia tantum atveju (4) akc. paradigma tik genityve nuo (2) paradigmos skyrėsi ir taip tapo lengva analogijos auka], pr. slayo ‘rogės’ (plg. sg. pr. slayan ‘Schlittenkufe’) iš šaknies *k̑lei̯- ‘anlehnen’ (‘atremti, priglausti’) [‘šlieti’ – R. B.]. Tocharų pavyzdys galėtų būti denominatyvas *klåw-å- ‘paskelbti’: B klowotär, A klawaṣ per umliautą iš pratoch. *klœw-å < *klow-ā, t. y. denominatyvas […] iš *k̑lou̯-áh2 ‘klausa’.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 161

Antraštė:

šlãjos

Reikšmė:

‘rogės’

Straipsnelis:

slayan E. 309 ‘Schlittenkufe’ bei slayo (niekatr. gim. nom. pl. ?) 307 ‘rogės’ : lie. šlãjos, ką toliau sieja su lie. šliẽti ‘statyti’, s. i. ś́rayate ‘lehnt sich an’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 431.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 309

Antraštė:

šlãjos

Straipsnelis:

[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю., Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:] szłaje (p. 35) ‘rogės’ : lie. šlãjos (Fraenkel 998: lie. šlãjos, šlãjės; Otrębski, Slavia Orientalis XIX 476).

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 351

Antraštė:

šlãjos

Straipsnelis:

žr. šlaja

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 272–273

Antraštė:

šlãjos

Reikšmė:

дровни, сани

Straipsnelis:

Prūsų kalbos paminkluose randama nemažai moteriškosios giminės vienaskaitos naujadarų su -ā: sg. /slajā/ f. ‘сани’/ (pažodžiui – ‘полозья’), pr. sg. slajan n. ‘полоз’, plg. lie. šlãjos ‘дровни, сани’.

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 37

Antraštė:

šlãjos

Reikšmė:

rogės

Straipsnelis:

Vakarinėse lietuvių tarmėse vartojamas senas rogių pavadinimas šlãjos (resp. šlãjės, šlãjai / šlajaĩ). Jis atitinka pr. slayo ‘ragės’ (Slete) E 307 ir gali būti galūnės *-ā kuopinis pavadinimas, plg. pr. slayan ‘rogių pavaža’ (Sletekaffe) E 309 (Mažiulis 1997, 126t.; Ambrazas 2000, 48 ir lit.). O toliau jis siejasi su veiksmažodžiu *k ̕lei- ‘lenkti, linkti’, plg. lie. šliẽti, šleĩvas (Fraenkel 1955–1965, 998, 1004; Ambrazas 2008, 37tt. ir lit.). Čia irgi atsispindi rogių išvaizda.

Šaltinis:

Ambrazas 2010b, 107