Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: minti, menca, linmarka.

Rezultatai

Antraštė:: miñti
Straipsnelis:: žr. išmonė
Šaltinis:: Urbutis 1975, 98

Antraštė:: mìnti
Reikšmė:: trypti’
Straipsnelis:: žr. mainyti
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 140–141

Antraštė:: miñti
Reikšmė:: gedanken
Straipsnelis:: žr. manta
Šaltinis:: Skardžius 1960, 148–150

Antraštė:: minti
Straipsnelis:: žr. mąslus
Šaltinis:: Топоров 1963a, 5–13

Antraštė:: menù
Straipsnelis:: žr. menas
Šaltinis:: Chantraine DEG, III, 685

Antraštė:: mìnti
Reikšmė:: treten
Straipsnelis:: mynisc E. 511 „kailiadirbys, odininkas“: minìkas „mynėjas“, mìnti, la. mīt (praes. minu), s. sl. мѧти „spausti“ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 236.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 261

Antraštė:: mìnti
Straipsnelis:: žr. minėti
Šaltinis:: Chantraine DEG, 658

Antraštė:: mìnti
Straipsnelis:: Gr. ματέω „spausti, tempti“ [...]. Daryba lygitina su ματέω 1 arba su analogišku πατέω. Friskas ir Pokorny 726 gretina su lie. minù, mìnti, s. sl. mĭnǫ, męti „sutraiškyti“, keltų kalbose su air. men f. „miltai“, valų mathru „mindžioti, trypti“ iš *mn̥-tr-, plg. Vendryes, Lexique... s. u. men ir BSL 38, 1937, 113.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 672

Antraštė:: miñti
Reikšmė:: mindžioti, trypti
Straipsnelis:: Toch. B yiksye „miltai“. Šis žodis, kurio variantinė forma yäksiye rodo, kad i < ä, susisieja su toch. (AB) yäks- „slopinti, spausti“, kuris yra giminiškas su gr. πιέζω „spausti, slėgti, slopinti“ < ide. *pi-i̯eg-, kuris AB yäks- yra išplėstas *-s-, reiškė „spausti, slėgti, slopinti“. Reikšmė „spausti“, kurią iš pradžių turėjo sąvoka „miltai“ B žodyje yiksye, fem. su *-(i)i̯ē; žr. semantines paraleles s. air. men „miltai“ greta lie. minù „mindžioti, trypti“ [597], s. sl. *mьnǫ, męti „spausti“ bei s. i. piṣṭá-, av. pištra- „miltai“ greta s. i. piṣ- „smulkinti, grūsti, malti“ (plg. Buck, Synonyms [1949] 361 ir toliau).
Šaltinis:: Windekens 1976, 597–598

Antraštė:: mìnti
Straipsnelis:: Toch. A ñātse, B ñātse ir ñyātse „nelaimė, pavojus“ su formomis: A all. sg. ñātseyac, nom.-acc. pl. ñātsentu; B loc. sg. ñyātsene, nom.-acc. pl. ñatsenta ir ñyatsenta; B adj. der. ñyatsesse. Reikia iškelti seną B formą (A ñātse atsirado iš B, plg. jau Van Windekens, Orbis 19 (1970) 439) *mññātse < *mñyātse (plg. B ñyātse) < ide. formos *mn-ii̯ā/ə1-ti̯o-, t. y. tipiškas toch. darinys su *-ti̯o- (šiuo atveju senas būdvardis), padarytas iš f. kamieno *-ii̯ā/ə1. Šaknies elementas *mn- yra susijęs su ide. *men- „comprimere, conculeare“, kurį turime s. sl. mьnǫ „spausti“, lie. minù „spausti“, gr. eol. μάτεισαι (part. praes. nom. pl. fem.) „mindantis“, ματεῖ· πατεῖ (Hes.). Vadinasi, reikšmė „nelaimė, pavojus“ yra atsiradusi iš reikšmės „spaudimas“. Reikia atmesti gretinimą su vok. Not (Poucha, Listy Filologické 67 (1940) 209 ir su s. i. nādhitā́- „engiamas, neturintis pagalbos“ etc. (Duchesne-Guillemin, BSL 41, 2 (1941) 175 ir toliau): abejose hipotezėse (B) ny- negalima paaiškinti.
Šaltinis:: Windekens 1976, 324

Antraštė:: miñti
Straipsnelis:: Germ. man „mãno, taria, galvoja, meint“ (go. man „manyti, galvoti, tikėti“ [345] s. isl. man, muno „prisiminti, inne werden, pastebėti“, s. angl. man „halten für, erachten“) be jokios abejonės remiasi bendra ide. v. šaknimi men- „galvoti, manyti, denken, priminti, minti“. Ne visada galima aiškiai atskleisti, ypač germ. kalbose, panašios šaknies vedinius. Su germ. lytimis gretintinos šios perfekto formos: lo. meminī „prisimenu, paminiu, užsimenu“, gr. μέμονα pl. μέμαμεν „ketinti ką (pa)daryti“. Galbūt minėtina ir mažiau savarankiška s. i. mamnā́the „ihr beide dachtet“. Praes. formos: lo. reminiscor, -sci „prisiminti“ [346], s. air. do-moinethar „tiki, mano“, lie. menù, miñti „gedenken, sich erinnern, raten“, s. sl. menjǫ, meněti „tikėti, manyti“, gr. μαίνομαι „siaučiu, šėlstu“; išplėsta μιμνήσκομαι „prisimenu, atsimenu“, s. i. manyate „mãno, galvoja“.
Šaltinis:: Seebold 1970, 345–347

Antraštė:: mìnti
Straipsnelis:: S. air. men f. „miltai“, gen. sg. mine, mini, dat., acc. min vėliau vartojamas taip pat kaip nominatyvas. Kalba eina apie „smulkius miltus“ ir t. t. Be to dar be šaknies *men-, žyminčios smulkumą (žr. menb), yra šaknis *men, reiškianti sąvoką „spausti, smulkinti, mindžioti“, žodžiuose s. sl. mĭnǫ „traiškau“, lie. minù, mìnti „kulti, mušti“, Pok. 726. Kaip tik su šia šaknimi galima susieti air. men „miltai“, valų mathru „mindžioti“ iš *mn̥-tr- ir galų mantalon „kelias“ (?), BSL XXXVIII 113, žr. aukščiau v. šaknį men- „eiti, vykti“. Taip pat žr. menadach.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, m36

Antraštė:: mìnti
Straipsnelis:: S. air. veiksmažodinė šaknis „eiti, vykti“ retuose pavyzdžiuose ima muinethar meirg „aplink kurį eina rūdys“, .i. ima timchella meirg, i tomnaiter „kur vyksta“. Be abejo, kilo iš vartosenos, norint [35] išvengti painiavos su šaknimi *men- „galvoti“ (žr. atskirai). Britų kalbų atitikmenys: valų myned „eiti, vykti“, kornų mones „id“, v. bret. monet „id“, bret. mont, kurie yra vartojami. Gretinimas su av. fra-mainyente „jie išvažiuoja (?)“ yra labiau ginčytinas. Galbūt iš šaknies *men-, reiškiančios „mindžioti, trypti“, iš kur kilo ir galų mantalon „kelias“, BSL XXXVIII 13 bei valų mathru „mindžioti“, tačiau airių žodžio daryba lieka dviprasmiška. Buvo lyginama su gr. eol. μάτεισαι nom. plur. f. „mindžiojančios“,ματεῖ· πατεῖ Hes., kuris kilo iš *mn̥t- (Pok. 728) arba su s. sl. mĭnǫ „spaudžiu“, lie. mìnti „mindžioti“ ir kurie kilo iš šaknies *mei- formos *mi-nā-mi, plg. lo. meō (Pedersen II 454 ir Pok. 710). Vienu žodžiu – nieko aiškaus. Gališkas Maino upės pavadinimas Moenus greičiau galėjo kilti iš *moi-no-s „kuris bėga, teka“, negu sietis su šaknimi *mei- „keistis, mainytis“ (Ped. I 57).
Šaltinis:: Vendryes LEJA, m35–36

Antraštė:: miñti
Straipsnelis:: S. air. veiksmažodinė šaknis „galvoti“. Labiau žinomas veiksmažodinis kamienas muin- su deponentine galūne, Ped. II 394, Thurn. 129, 354, 466. Vienaskaita reta, pl. 1 a. muinimar, munemar, praet. ro ménair „galvojo“, jau senojoje kalboje praet. su -s- romuinestar „jis nusprendė“. Šis veiksmažodis, tokia besikaitaliojančia vartosena, yra išvestas iš šaknies gerai paliudytos ide. kalbose (plg. Meillet, iš kamieno men- „mente agitare“). Ji įvairiausiomis formomis išreiškia proto veiklą ir turi vedinių daugelyje kalbų: s. i. mányate „jis galvoja“, mánaḥ neutr. „mintis“, gr. μαίνομαι, μένος „dvasia, širdis“, μέμνημαι „prisimenu“, lo. memini „galvoti“, mens, mentiō (plg. air. -mitiu), moneō, go. munan „galvoti“, s. isl. muna „id.“ ir t. t., lie. menù, s. sl. mĭnǫ „menu“, mĭněti „galvoti“ ir t. t. Britų kalbos šią šaknį išlaikė tik tolimuose vediniuose, tokiuose kaip valų mynnu „norėti, valia“ (žr. menn-), žr. Ped. I 47, 385, II 451, Pok. 725.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, m35

Antraštė:: minti
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. minù = s. sl. мьнѫ).
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 339

Antraštė:: miñti
Straipsnelis:: Jotvingių pramind ‘atminti’ sietina su lie. pra-miñti.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 78

Antraštė:: mìnti
Straipsnelis:: Lie. mìnti, s. sl. мѧти, r. мять ‘minti (linus, kanapes)’.
Šaltinis:: Откупщиков 1971, 119

Antraštė:: miñti
Reikšmė:: prisiminti, paminėti, užsiminti
Straipsnelis:: Lie. miñti, minė́ti, s. sl. mĭněti ‘manyti, galvoti’, lo. mens ‘protas’, gr. mimnę̄́skein ‘priminti’ ir kitų kalbų atitikmenys rodo *n̥ raidą. Dini mini ir r. minovat’ reikšme ‘praeiti’ ir č. minouti reikšme ‘praleisti, pražiūrėti’, žodžiai, kurie siejami su lie. maĩnas ‘keitimas, mainas’ (žr. Fraenkel 396). Bet kuriuo atveju rusų/čekų šaknis min- negalėjo kilti iš *mn̥-, tik iš protoslavų *mīn- ar *mein-.
Šaltinis:: Schmalstieg 1998, 123

Antraštė:: mìnti
Straipsnelis:: Reikia pažymėti, kad ne visos izoglosos yra vienodai reikšmingos. Galima išskirti tris jų tipus: a) kai už apibrėžto arealo trūksta patikimų atitikmenų net ir lyginamų žodžių šaknų: br. мнец – lie. minìkas ‘мяльщик’ (s. sl. МѦТИ – lie. mìnti); s. ru. ручь(ка) – la. ruocis ‘рукоятка, ручка’ (šalia lie. riñkti, neturinčio patikimų atitikmenų ne baltų-slavų areale); b) kada ne areale yra tos pačios šaknies vedinių, tačiau nėra atitinkamo žodžio: ru. болото – pr. dalptan, s. sl. ШЬВЬЦЬ – lie. siuvìkis (Daukša) ‘портной’; c) izoglosos, kurios išskirtinės tik semantiniame plane: s. ru. подъ – lie. pãdas reikšme ‘po krosnimi [под печи]’.
Šaltinis:: Откупщиков 1972, 119

Antraštė:: mìnti
Reikšmė:: stampfen, pressen, treten
Straipsnelis:: žr. pominis
Šaltinis:: Gliwa, Stukonis 2008, 61–72

Antraštė:: miñti
Straipsnelis:: [Tocharų ‘inagentyvo’ kategorija (III ir IV klasių prezensas, V kl. konjunktyvas, II kl. preteritas) kyla iš ide. prez. *-h₁i̯e/o-, aor. *-h₁- (< ide. *-eh₁-). Tai patvirtina kitų kalbų duomenys, pvz.:] lie. minėti, min-i, la. minēt, min ‘erwähnen, sich erinnern’ (plg. gr. μαίνομαι) šalia lie. miñti, pret. min-ė ‘er/sie/es wurde eingedenk’, kuris tęsia seną aoristą *min-ē (dar plg. gr. ἐ-μάν-η).
Šaltinis:: Seržant 2011, 534