Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: raugti, smilti, kapas.

Antraštė:

ráugti

Straipsnelis:

B. Jegersas (Jēgers B. Verkannte Bedeutungsverwandtschaften balt. Wörter. – KZ 80, 1966, 191; Fraenkel 705) br. ружа ‘sausuma’ [70] gretina su lie. ráugti, la. raûgt ‘raugti’, lie. ráugas, la. raûgs, pr. raugus, lie. rū́gti, la. rûgt, pr. ructan dadan ‘rūgpienis’. Visi minėti žodžiai kilę iš ide. *reu-g- ‘plėšyti, lupti, tempti’ (: ide. *reu- ‘draskyti’ Pokorny I 868). Br. ружа galima gretinti su bl. k-ų duomenimis, jei laikysime, kad ‘rūgštus, surūgęs’ = ‘(‘susitraukęs’), sutirštėjęs’, t. y. reikšmę ‘sausuma’ suprasime kaip ‘susitraukusi, standi, tvirta (žemė), tvirtumas’, plg. s. isl. þēttr ‘tirštas, vešlus’, isl. þētti ‘rūgpienis’, vid. isl. tēcht ‘rūgštus’ (ide. *ten-k- ‘surūgti’ Pokorny I 1068).

Šaltinis:

Аникин 1982 (1985) a, 70–71

Antraštė:

ráugti (?)

Straipsnelis:

žr. rūgti

Šaltinis:

Solta 1960, 264

Antraštė:

ráugti

Straipsnelis:

Germ. reuk-a- ‘(su)rūkyti, rūkti, rauchen, užuosti, kvepėti, riechen’ (s. isl. riúka ‘rauchen’, s. šv. ruika ‘t. p.’ [379], s. ang. rēocan ‘rūkti, garuoti, leisti dūmus, traukti dūmą’, s. fryz. riaka ‘rauchen’, v. v. ž. rūken, v. ol. ruken, rieken, s. v. a. riohhan ‘rauchen, dampfen’ galime lyginti tik su bl. kalbų lytimis. Minėtų germ. leksemą fonetiškai atitinka lie. ráugti ‘duoti rūgimo pradžią, säuern; atsirūgti, raugėti, aufstoßen’ taip pat reikšmė ‘dvokiančiai rūkti’, sangrąž. ‘apsitraukti debesimis’; plg. la. rûgt ‘raugti, aufgehen, rūkti’. Die Bedeutung ‘rauchen’ wird angesehen als Einmischung von rũkti ‘rauchen, qualmen’, das auch Wörter für ‘Nebel’ usw. liefert, aber auch nicht über das Baltische hinausführt. Jeigu pamatinė reikšmė yra ‘atsirūgti, raugėti, aufstoßen’ (bendriausia pirmine sąvoka ‘išsiveržti, staiga pasirodyti, hervorbrechen’), tuomet ir kitose kalbose rastume atitikmenų, tačiau minėta prielaida yra perdėm abejotina.

Šaltinis:

Seebold 1970, 370–380