Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: remti, šmirkšlys, baudyti, berklai, išmanginis, driskūnas, kreklai, nečestis, geisti, ada, grėbti.

Antraštė:

rem̃ti

Straipsnelis:

R. зapoм делать ‘tris medžius nukirsti namo statymui’ gali būti netiksliai užrašyta forma (gal *зaрон, plg. r. ронúть ‘mišką kirsti’), kadangi nei rašyt. šalt., nei r. kalbos tarmėse зaром neužfiksuotas. R. зaром reikšmė signalizuoja, kad šis žodis skirtinas dailidystės terminams, kas įgalina rekonstruoti reikšmę ‘pagrindas, ramstis’. Dabar r. зaром galime gretinti su ide. šaknies *rem- lizdo žodžiais: pirmiausiai lie. rem̃ti ‘palaikyti’, paramà, rameñtas, ram̃stis, remẽsas ‘dailidė’, pr. romestne ‘kirvis’, o taip pat s. air. fo-rim ‘padėti’, s. v. a. rama ‘ramstis’, s. isl. rǫnd ‘kraštas, skydas’, norv. rand ‘balkis, skersinis’ (Pokorny I 861; Fraenkel I 694; 695; 717; 718). Ide. *rem- lizdui priklauso sl. *remьstvo (r. péмство ‘pyktis, neapykanta’, ukr. péмство ‘nepasitenkinimas’ – plg. lie. susirem̃ti Фасмер III 469) ir sl. amato pavadinimas (s. r., s. sl., s. bažn. sl. ремьство, č. řemeslo, slovk. remeslo [54], a. luž. rjemjeslo, r., ukr. peмеслó, br. peмествó Machek² 530; Фасмер III 468).

Šaltinis:

Варбот 1972 (1974), 54–55

Antraštė:

rem̃ti

Straipsnelis:

Toch. AB räm- ‘lenktis, pasvirti’ su formomis: A praes. act. rämneñc, part. praet. rmo; B conj. med. rmantär, opt. med. rmoytär. Pokorny, Idg. etym. Wb. 864, pagrįstai šį veiksmažodį susiejo su s. i. rámate ‘ilsėtis’, gr. ἠρέμα ‘švelniai, ramiai’, go. rimis ‘ramybė’, lie. ri̇̀mti. Toch. AB räm- < ide. *rem- (arba *rm̥- + priebalsis, *rₑm- + balsis) reikšmė turi analogišką evoliuciją tai, kokią randame lie. rem̃ti ir s. air. fo-rim- ‘padėti’ [402]. Taip pat žr. B rmamñe ‘įlinkimas, polinkis’

Šaltinis:

Windekens 1976, 402–403

Antraštė:

rem̃ti

Straipsnelis:

žr. remžtis

Šaltinis:

Heidermanns 1998, 79

Antraštė:

rem̃ti

Straipsnelis:

[Aptariami bl. Cē̆m tipo veiksmažodžiai]. Lie. rem̃ti, la. rem̂tiês < rytų bl. *rē̆m-/*rim- ‘remti’. Plg. giminišką vedinį pr. rāms ‘sittig (doras, ramus)’. Jie kilę iš bl. *rē̆m-/*rim- ‘remti’/‘rimti’ < ide. *rem-/*rm̥- ‘t. p.’ [rem-, remə- ‘ruhen, sich aufstützen; stützen’ Pokorny 864; *h₁rem- ‘ruhig werden’ LIV 224; *rem- ‘покоиться’, ‘стоять’ Abaev 374; rem(ə)- ‘опиратся’ Levickij 170; *rem- ‘būt mierā; balstīties, balstīt’ Karulis 2, 114; …bl. *rē̆m/*rī̆m- ‘remti (stützen)’/‘rimti (ruhig werden)’ < ide. *rem(H)- ‘t. p.’ Mažiulis 4, 10). Atitikmenys kt. kalbose: s. i. ramati, ramṇāti ‘macht fest (tvirtina, remia)’, rámate ‘steht still, ruht (ilsisi, yra ramus)’, s. air. fo-rim- ‘setzen, legen (dėti, guldyti)’ (*stützen Pokorny 864; toch AB räm-, B ram- ‘sich neigei, beugen (lenktis)’. Lie. rem̃ti ir bendrašakniai žodžiai turi ir psichologinės, ir fiziologinės ramybės reikšmes, tad semantinė raida galėtų būti: ‘(pa)remti, tvirtinti, daryti patvarų (stützen)’, o iš šios išvesta ‘rimti (ruhig werden)’. Reikšmė ‘priešintis, kovoti, grumtis’, ‘ginčytis, prieštarauti’ retesnė; greta jos minėtinas gal tik r. ремство ‘pyktis, neapykanta, nepasitenkinimas’ (: susirem̃ti, žr. Vasmer 3, 469).

Šaltinis:

Kaukienė 2007, 211–242