Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
trimti
,
harfa
,
mufta
.
Rezultatai
Antraštė:
tri̇̀mti
Straipsnelis:
Gr. I τρέμω (tiktai praes kamienas) ‘drebėti (iš baimės)’ [1131]. II τρέω, aor. τρέσ(σ)αι ‘bijoti’ […]. Reikia kildinti iš šaknies *
ter-
(kuri galbūt figūruoja s. i. žodyje
taraláḥ
, tačiau plg. Mayrhofer, Wb. 1, 481) su skirtingomis priesagomis. I. *
tr-em-
rodo gr. τρέμω, lo.
tremō
, toch. A
träm-
,
tärm-
‘drebėti iš pykčio’, toch. B
tremi
= gr. τρόμαι; baltų kalbose su
e
lie.
tremiù
,
trem̃ti
‘kirsti, slėgti’, su nuliniu laipsniu lie.
tri̇̀mstu
,
tri̇̀mti
‘drebėti’. Dar plg. ταρμύσσω. Žr. Pokorny 1092. II *
tr-es-
. Be to, gr. τρέω (< τρέσω) identišką formą rodo s. i.
trásati
‘drebėti, būti sunerimusiam’. Iranėnų ir baltų kalbos rodo praes. su *
-sk-
: av.
fra-tərəsaiti
, s. persų
tarsatiy
‘bijoti’, lie.
trišù
, bendratis
trišė́ti
‘drebėti’ (ide. *
tr̥s-(s)kō
), s. i. kauzatyvas
trāsayati
‘išgąsdinti, įvaryti baimės’ ir t. t. Kaip veiksmažodinis būdvardis Avestoje iškeliama laukiama forma
taršta-
‘bijantis’ iš *
tr̥sto-
, tačiau analogiškose gr. veiksmažodinėse formose turime balsį
e
, gr. ἄτρεστος ir s. i.
sam-ut-traska-
‘drebantis, išgąsdintas’. Vakarinėse kalbose greičiausiai iš lengvai realizuojamo antrinio paraleliškai su vietos pakeitimu turima *
ters-
, *
tors-
lo. žodyje
terreō
‘įvaryti baimės’, kurio balsis
e
yra paskolintas iš apeliatyvo
terror
, o italikų kalbose umbrų su balsiu
o
tursitu
‘terrētō’. Su nuliniu balsiu v. air.
tarrach
‘baikštus, bailus’ iš *
tr̥s-ākō-
. Gr. ἔτερσεν turėjo būti pasidarytas nepriklausomai. Dar žr. Pokorny 1095. Lo.
trepidus
, gali priklausyti tai pačiai šeimai. Taip pat žr. τρήρων.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 1132
Antraštė:
trìmti
Reikšmė:
slūgti, mažti, tilti; drungti; bijoti, drebėti
Straipsnelis:
[Aptariami bl.
Cē̆m
tipo veiksmažodžiai]. Lie.
trìmti
‘slūgti, mažti, tilti’, ‘drungti’, ‘bijoti, drebėti’, la.
trimt
< rytų bl. *
trim-
‘bijoti, drebėti’, ‘slūgti, mažti’ < ide. *
trem-
‘spurdėti, virpėti, drebėti’. Plg.
trem̃ti
.
Šaltinis:
Kaukienė 2007
, 211–235
Antraštė:
trìmti
Reikšmė:
дрожать
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariami galimi senieji čekų ir baltų leksiniai ryšiai. Semantiškai siejami s. č. ir karkonošų
třměti
‘колебаться’ ir lie.
trìmti
, la.
trimêt
‘двигатсця’.
Šaltinis:
Лучиц-Федорец 1989
, 169
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas