Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sijoti, geležuonys, priežida, briauna, gobėti, luzgėti, šeivakaulis, priesakis, arykštė, ropė, urdėti, obulas, sparnas, nugura, apmestrys, mėtas, užgermėti, ašva, pentis, apuokas, kruvinas, avynė, radynos, ergla, grinčia, daga, dumpliuoti, sravažolė, eidy, melsvas, kukštas, klynės, nėščias, palugnus, kernežis, tėtis, gristi, ruzgėti, kukorė, kvėpuoti, kaištas, boliškai, strėnos, gurukas, retėžis, graudumas, gižnus, neris, kalaišės, parinkti, drumžlės, bumbulis, karklas, jiekvienas, avinas, briauzgėti, kertė, griova, lysė, matrus, sora, lupyna, kertus, lydėti, gurgulys, drėbti, skonėti, maniškis, serdokas, kerslas, trušiai, blūdus.

Rezultatai

Antraštė:: sijóti
Reikšmė:: ‘dulk(sno)ti’
Straipsnelis:: Č. trm. sáčiti ‘dulksnoti’, usáčiti se ‘prilyti’, přesakovat ‘tolydźio lyti’ ir kt. V. Machekas siejo su luž. a. sać (snéh so saje ‘sniegas byra’) ir toliau su lie. sijóti ‘dulkti, lynoti’ (Machek ² 535), rekonstruodamas sl. *sьjati. Bet tie veiksmažodžiai struktūriškai skiriasi (č. formos su elementu č); be to, č. sáčiti turi kitus artimus struktūra atliepinius: r. trm. ся́чить ‘sunktis’ ir le. trm. wysiączyć ‘pamažu išlieti, išvarvinti’, kurie aiškiai rodo priklausymą prie sl. *sęknǫti ‘sunktis, (iš)sekti’, kur ir č. sáknouti ‘sunktis’ (dėl *ę́ > a plg. maso, táknouti [21]…). Iš č. sáčiti (ir r., le. atliepimai) veikiausia atstatytinas kam. -ě(ti) veiksmažodis, tad ne sl. *sęčiti, o *sęčati (plg. č. trm. sačet ‘dulkti’ – dar neperdirbto kamieno). [Vadinasi, pagal Varbot reikia sieti ne su lie sijoti o su sèkti. - VU]
Šaltinis:: Варбот 1978 (1980), 21–22

Antraštė:: sijóti
Straipsnelis:: -eHU. „Ilgųjų diftongų“ šaknys ištisai rodo nykstamąjį balsių kaitos laipsnį, plg. iteratyvinį denominatyvą *ĝʰh₁ah₂-i̯é-ti lytyse lo. hiāre, lie. žióju, s.-kr. zjȃm ‘žiovauti, žiojėti’, taip pat *sh₁iah₂-i̯é- lytyje lie. sijóju ‘ich siebe’. Aiškių nekauzatyvinių -éi̯e- darinių atrodo nėra.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 169

Antraštė:: sijóti
Straipsnelis:: Germ. seihw-a- ‘(per)košti, seihen, tröpfeln’ (s. ang. sēon ‘košti, seihen’, s. fryzų sīa ‘košti, lašėti, lašinti, lašnoti’, s. v. a. sīhan ‘(per)košti’, v. v. a. sihen, n. v. a. seihen) [389] (reikšmė yra ‘(per)košti, seihen’, tačiau atskiros leksemos patvirtina ‘sijoti, sieben’; perkeltinė reikšmė ‘išdžiovinti, nutekėti, abflieβen (lassen)’ ir ‘gryninti, skaidrinti’) siejasi su žodžių būriu, pamatuotų sei-gʷ-, ir kurie pavadina kokį nors skysčių kritimą. Galimos šios reikšmės: 1) ‘kristi, lašėti, fallen, tropfen’; 2) ‘sunktis, varvėti, sickern’ (su papildomomis reikšmėmis, žyminčiomis skysčių nuosėdas [Absetzens von Flüssigkeiten]: skystas medus [Honigseim], purvas, grietinėlė). Be to, yra reikšmių,kurios laikytinos kauzatyvinėmis (kausativartig – A. G.), tačiau nebūtinai yra formalūs kauzatyvai, pvz. šalia (1) ‘lašinti’ paprastai ‘šlapintis’; greta (2) ‘(per)košti’ dar ir ‘sijoti’ (kad pamatine reikšme laikytina ‘per pynę pintą daiktą berti, pilti’, kuri savo ruožtu remiasi ‘mesti, sėti’, yra perdėm abejotinas dalykas; pirmykštė reikšmė yra ‘(per)košti’, kuris su ‘sėti, mesti’ nesisieja), plg. serb., bžn. sl. sьčo, sьcati ‘šlapintis’, gr. ῾ῖξαι· διηθῆναι (Hesych) ‘(per)košti, filtruoti’, s. i. sincáti (erstarrtes Nasälpräsens), vėliau sécate ‘grieβt aus, begieβt, befeuchten, bespritzt’. Pokorno žodyne pamatas sei- ‘sijoti, gryninti, valyti’ yra dedamas skirtinguose lizduose, nors tiesą sakant, juos išskirti ne visados yra lengva, plg. lie. sijóti ‘valyti leidžiant per sietą ar rėtį; snyguriuoti, lynoti’, s. sl. (pro-)sějǫ, -sějati ‘(per)sijoti’, sějǫ, sěti, ‘sijoti’, gr. (su išplėstuku -dh-)ἠθέω‘košiu, sijoju’. Reikšmės ‘šlapintis’ žodžiai: lo. siant ‘šlapinasi’ (hapax) anot Pokorno, radosi iš sicat dėl meio poveikio; toks aiškinimas tikėtinas, tačiau plg. sissiat ‘šlapinasi’ (taip pat hapax), gr. σεῖν‘švilpiamasis plonas garsas, kurį vartodavo auklės mėgindamos paskatinti, kad vaikas šlapintųsi’ (Liddell-Scott) (hapax), het. šehhur ‘šlapimas’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 389–391

Antraštė:: sijóti
Straipsnelis:: Gr. ἠϑέω ‘košti’. [...]. Greta aor. dalyvio ἤσας bei daiktavardžio ἠϑμός galima atstatyti esam. l. *ἤϑω (plg. στερέω greta στέρομαι). Jei -ϑω yra priesaga (plg. ἀλήϑω greta ἀλέω, πλήϑω greta πλῆτω...), tai galima gretinti su priesagą j turinčiu praes.: s. sl. pro-sějǫ ‘sijoti’, bendr. sějati, lie. sijó-ju, -ti. Vardažodinė forma kaip s. nordų sāld iš ide. *sē-tlo-; reikia atstatyti *sēi rusų žodžiui sito = lie. sietas. Vokalizmą *sī- (?) galbūt randame žodyje ῑ̔μαλιά ir t.t., s. u. Taip pat žr. Pokorny 889.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 407

Antraštė:: sijóti
Straipsnelis:: žr. sėti
Šaltinis:: Mažiulis 2007, 61–63

Antraštė:: sijóti
Reikšmė:: to sift
Straipsnelis:: Smoczyńskio knygos „Lexikon der altpreussischen Verben“ (Innsbruck: Innsbrücker Beiträge zur Sprachwissenschaft, 2005) recenzijoje Schmalstiegas pritaria autoriui, kad pr. bia ‘fears’ lygintinas su lie. bìjo. Tačiau Smoczyńskis mano, kad čia turima reikalo su pr. formos galinio balsio sutrumpėjimu (p. 51). Remdamasis ilgosiomis prez. formomis la. bijãjuos ‘I fear’, jis rekonstruoja tokią prabaltų paradigmą: (3 praes.) *bijāja, (3 pret.) *bijājā, (inf.) *bijāt. Pasak Smoczyńskio, tokio tipo egzistavimą pagrindžia lietuvių kalbos duomenys: (3 pres.) sijója, (3 pret.) sijójo, (inf.) sijóti ‘to sift,’; (3 pres.) pijója, (3 pret.) pijójo, (inf.) pijóti ‘to give milk’. Prūsų kalbai autorius siūlo tokią raidą: bia = [bijă] iš *[bija:] < (su apokope) *[bija:ja] su es. l. ja-kamienu. Recenzentui neaišku, kodėl kai kurie veiksmažodžiai, pvz. lie. (3 pres.) bìjo ‘fears,’ íeško ‘searches for,’ žìno ‘knows’ etc. prarado -ja elementą, o kiti, pvz., (3 pres.) sijója ‘sifts’, pijója ‘give milk’ – išlaikė pirminį kaitymą. Schmalstiegas savo nuomonę yra pateikęs straipsnyje apie veiksmažodžio žinóti ‘to know’ kilmę (Schmalstieg 2000, The historical morphology of the Baltic verb. Journal of Indo-European Studies, Monograph No. 37. Institute for the Study of Man: Washington, D.C., 121-122). Žodžio pradžios junginys *ǵn- išsivystė į *ǵn̥- (Syverso dėsnio variantas), taigi šaknis *ǵn̥ō- virto *žinō. Pridėjus pirmojo ir antrojo asmenų fleksijas -u ir -i, prieš jas buvęs balsis sutrumpėjo į -ŏ-, tada – į -ă-, iš kur atsirado 1 sg. *žin-a-u, 2 sg. *žin-a-i. Todėl šis veiksmažodis perėjo į *-ā kamieno paradigmą.
Šaltinis:: Schmalstieg 2005c, 165