Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tarškėti, lampė, lumšas, krupnus, bliūdas, dervė, kusta.

Antraštė:

tarškė́ti

Straipsnelis:

Bandymas (M. Leumann 1959, p. 328–359) paaiškinti lietuviškų formų su -st- ir indiškų su -ccha- < *-sk̑o- (šalia *-sk̑e/o- kitose ide. kalbose) morfologinį (ir dažnai etimologinį) paralelizmą nevykęs dėl grupės *-sk̑- vystymosi baltų kalbose naujausių tyrinėjimo duomenų (Andersen 1970, Иванов 1965). S. hetitų v. taršk- tiksliai atitinka lie. tarškė́ti, tárška, tarškė́jo 'braškėti, tratėti, tauškėti', plg. traškė́ti (trãška, traškė́jo) 'braškėti, pyškėti' [209] (plg. Fraenkel 1955, p. 1063, 1120; Schmid 1963, p. 73), la. tērkšk̡êt 'braškėti, plepėti', s. sl. трьскати. Iteratyvinis v. tar-šk- s. hetitų kalboje padarytas iš kamieno sutampančio su bl.-sl. kamienu. Priesaga *-sk̑o- yra bendra bl.-sl. veiksmažodžiams, reiškiantiems garsų susidarymą. Ide. -sk̑- > bl. -šk-. Ide. v. su -s-, -sk̑- ir -st- yra paraleliški, nes -s- ėmė pakeisti jo vediniai su *-k̑- ir *-t- : *-sk̑- ir *-st-.

Šaltinis:

Иванов 1981, 209–210

Antraštė:

tarškė́ti

Straipsnelis:

R. arch. торóхнуть ‘трахнуть, разбить’, торóхнути ‘прореветь, шуметь’ leksine reikšme panašus į lie. tarškė́ti, tárška, -ė́jo = la. tar̃kšķêt, tar̃kšķu, -ẽju (tar̃šķêt, tar̃kšêt), bet leksinė-gramatinė reikšmė skiriasi – r. торóхнуть yra momentinis veiksmažodis (plg. lie. tràkš-telėti), o tarškė́ti – duratyvas. Čia tegalima įžvelgti panašų garsažodį, kurio net reikšmė baltų ir slavų kalbose skiriasi.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 136