Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kruša, lėpis, juodgarnis, vienuolika, debesylas, palankyti, klumkas, kraikas, baltoji, kutikas, gadinti, lygius, siekti, tvanka, prova.

Rezultatai

Antraštė:: krušà
Straipsnelis:: Iš F. Sławskio žod. (Sławski F., Słown. etym. jęz. polsk. III, 3) pateiktų *krъxъta bei *krъxъtь, nors abu vienodai paliudyti, remdamasis morfolog. produktyvumu, *krъxъtь laikyčiau ankstesniu dariniu. Su simplex *krьxa gretintini lie. krušà, la. kruša ‘hail, Hagel’, lie. krùšti, kraušýti etc.; dėl pastarųjų formų prieb. š, be Fraenkel LEW, 302, Vasmer REW I, 669, dar žr. Karaliūnas S., Baltistica I, 1966, 111 bei E. P. Hamp, Baltistica III, 1967, 7.
Šaltinis:: Hamp 1971, 68

Antraštė:: krušà
Reikšmė:: Hagel
Straipsnelis:: S. sl. krupa ‘mica’, č. krupa ‘kruopos, kruša’ pagal Mladenovą [St. Mladenov, Die labiale Tenius als wortbildendes Element im Slavischen, AfslPh XXXVI, 1916, 124] yra vienas seniausių ir tikriausių -pa- formanto vedinių; šalia jis dar turi -s- vedinius, plg. s. sl. krьcha ‘trupinys’. Čia priklauso ir lie. krušà ‘Hagel’, kaip ir verbalinis kamienas *kreus-/*krous-/*krus-, turintis refleksų slavų (s. sl. sъkrušiti ‘sutrinti’, r. krušitь ‘sugriauti’), baltų (lie. krušti ‘zerstampfen’, la. kràusêt ‘trinti, grūsti’) ir graikų (κρούω iš *κρουσω arba *κρουσi̯ω) kalbose. Priėmus anlauto formą su s- *skereu- tiktų dar kitų kalbų p- formos: lo. scrupus ‘aštrus akmuo’, v. v. a. schrof, schrove ‘aštrus akmuo, akmenų siena’.
Šaltinis:: Solta 1974, 127

Antraštė:: krušà
Straipsnelis:: Pr. *krus-ij-ein-(?) atstatoma, remiantis vietovardžiais: Crusien, Grusien, Crossen ir kt. Gerulis juos sieja su lie. krušà, la. krusa. [215] Galima manyti, kad prūsų toponimai yra vediniai iš šaknies krus- veiksmažodžio, giminingo lie. krùšti ‘trinti’, ‘smulkinti’, ‘trupinti’, ‘skaldyti’ ir pan. (žr. LKŽ VI, 727–728), kraušýti intens. (t. p. plg. kriaũšti, kriùšti, kriū́šti), la. kràusêt (krausît); taip pat plg. krūšà ‘krūva’, ‘daugybė’, krušinỹs ‘spūstis’, ‘ankštuma’, ‘grūstis’ ir pan., krùšena, krušẽnė, krùšinė, kriùšinė; krušnùs ‘trapus’, ‘lūžus’, krùšnas, kriùšnùs ir kt. (LKŽ VI, 653–654; 726–727); kriaũšis ‘skardis’ ir pan.; la. krusene ‘obuolių gėrimas’, krusiene, bet ir krūsene, krūsiene (plg. betgi ME II, 288), krusis. Įskaitant šios grupės žodžių ryšį su veiksmažodžiais, turinčiais reikšmes ‘krauti’, ‘versti’, ‘rinkti’ (plg. lie. kráuti, la. kŗaũt ir pan.), žr. LEV 291, 296, 302–303, reikia įtraukti ir tokius žodžius kaip lie. krū́snis ‘akmenų krūva’, ‘kaupas’, krū́snė, krū́sninis, galbūt netgi la. krùsniņa (ME II, 292) ir kt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ K–L, 215–216

Antraštė:: krušà
Reikšmė:: Hagel
Straipsnelis:: [Struktūra] TReUs. Tik vardažodžiuose nustatytina: lie. krušà, la. krusa ‘Hagel’, r. kroxá (sl. *krъxá) ‘duonos trupinys’, plg. gr. κρούω ‘stumiu, smogiu’, t. y. kaip nykstamojo balsių kaitos laipsnio alternantas *krus- o-turinčios šaknies *krou̯s-. Tas pats traktavimas galėtų tikti lie. blusà, r. bloxà ‘Floh’, pašto wrəẓ̌a (iran. *fruṣā) iš blusáh₂ (resp. *pl-).
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 169

Antraštė:: krušà
Straipsnelis:: Lie. krušà, la. krusa yra laukiamos formos *krus-ka, padarytos iš šaknies *krū̆- (matomos la. kruveši dgs. ‘sušalusi žemė’) su *-sk-ā pagalba, variantai. Menamas baltiškasis *kruska savo daryba primena lie. druskà, la. druska ‘trupinėlis’, kuris yra padarytas iš šaknies *d(h)reu-, matomos lie. drevė̃, la. drava ‘пасека, пчельник’. Kaitaliojantis sk/sk̑ lie. kruša gavo š < sk̑.
Šaltinis:: Отрембский, 140

Antraštė:: krušà
Straipsnelis:: [„Kraujas kaip metafora ide. kalbose“ – toks straipsnio pavadinimas.] Kraujas kūno viduje ide. vadinamas *ē̆s-r- ‘vidinis kraujas’. Kai kraujo plūdimas peržengdavo kūno ribas ir tapdavo matoma substancija, jis tapo *kreu̯- ‘išorinis kraujas’ [334] […] Paprastosios šaknies *kreu̯ dariniai patvirtina [335] šios sąvokos tikslumą. Tarp jų yra lie. krùvinu arba krušu ir krùšti ‘spausti, traiškyti…’ [ir kt. kalbų pvz.]. [336–339] Šaltis, ledas, kaip kraujavimo metafora, kūno destrukciją asociatyviai susieja su besikeičiančiais metų laikais, ypač su žiema. Semantinis ryšys ‘išorinis kraujas’ su ‘žiema’ yra aiškiai patvirtintas daugelio ide. *k̑reu̯ darinių. Tarp pavyzdžių yra s. norv. hryđfa ‘lietus ir sniegas’, s. ang. hrūđig ‘sniego padengtas’, lie. krušà ir la. krusa (plg. Pokorny IEW, 622).
Šaltinis:: Linke 1985, 334–336, 340