Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lekmė, laipstuoti, blandingas, garėti(s), karklės, griežtinis, tikruomenė, paršas, kriaušis, gvėgždaitė, drausmė, kraičiavežys, vikės, kurstyti, baubaušis, alpus, benkis, dibinas, gogai, kekutas, gamulžė.

Antraštė:

lẽkmė

Reikšmė:

silpnas, suglebęs, ištižęs žmogus

Straipsnelis:

lē̆k-, lok- (lək-) ‘suglebus karoti, suglebęs – skuduras’: lie. lẽkmė ‘silpnas, suglebęs, ištižęs žmogus’ (Fraenkel po lekmẽnė ‘pelkė, bala’), lakamė́ža ‘t. p.’ (žr. Fraenkel […]); lėkaaũsis, lė́kausis, la. lȩkausis, lȩkàusis ‘su nukabusiomis ausimis’ (plg. lie. lėp(a)aũsis, la. ļȩ̄pausis ir t.t. ‘t. p.’, kaip ir žodžius [69] ‘zuikiui’ pavadinti lo. lepus […] ir gr. λαγώς, la. ļȩkans ‘suglebęs’, nùoļekstêt ‘suglebti’ (Fraenkel 352; lėkaaũsis ir t. t. deda tiesiai prie lekmẽnė ‘pelkė’). – Su klaustuku lie. lãkatas ‘skuduras, skiautė, lopas’ : su gr. λακίς ‘plyšys, lopas, skiautė’, λακίζειν ‘suplėšyti į gabalus’, lo. lacerare ‘suplėšyti…’? (Walde-Pokorny II, 413 t., Pokorny IEW 674 t.); ar kyla šie iš lək- ‘lopas, skiautė’ < ‘kas nukarę’?.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 69–70