Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: likti, keli.

Rezultatai

Antraštė:: likti
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, žymintis sąvoką ‘likti, pasilikti’, gana dažnai giminiški ar net sutampa su žodžiais, reiškiančiais ‘laukti’ ar ‘ieškoti’, ‘tikėtis’ (‘ieškoti, tikėtis’ → ‘laukti’ → ‘pasilikti’), išskyrus veldinių grupę (kilę iš ide. *men- ‘pasilikti’). Lie. likti, pasilikti, la. palikt, giminiški s. gr. λείπω, lo. linquere ‘palikti’, s. air. lēicim ‘t. p.’, skr. ric-, av. (paiti-)rič-; arm. lkʿanem, go. leihwan, s. isl. ljā ir t. t. ‘paskolinti’, visi < ide. *leikᵂ-.
Šaltinis:: Buck 1949, 837, 839

Antraštė:: lìkti
Straipsnelis:: Pr. likuts 19₁₂ ‘mažas’ [ir kt.] – be patikimos etimologijos. Trautmannas 1910, 370, prisilaikydamas Bezzenbergerio, Göttingische gelehrte Anzeigen 1905, 453³ pareikštos minties, laiko esą šis pr. žodis perdarytas su priesaga -ut- iš v. ž. liitk(e) ‘mažas’. Tam prieštarauja Lewis, IF XXXII, 163, nes baltišką šio žodžio kilmę, jo nuomone, liudija asmenvardžiai su likut- (Licityn G. 88 [ir kt.]). Vis dėlto Trautmannas 1910, 143 mano, kad likuts, kaip ir lie. palikutis ‘atsilikęs, neišsivystęs’, esąs giminiškas su polīnka bei lie. lìkti. Kol kas neaišku, ar be priešdėlio pr. *likti galėjo reikšti tai, ką vo. zurückbleiben = r. отставать. Perdėm abejotinas Lydeno, Armenische Studien 97 t., Waldės Pokorno II, 398 bei Krogmano, IF, LIII, 47 siūlymas pr. likuts gretinti su lie. liẽknas ‘plonas, liesas’ (iš lieknumo, liesumo veikiau susiformuoja didumo, o ne mažumo sąvoka), s. air. líach ‘skurdus, menkas’ ir kt.
Šaltinis:: Endzelīns DI, IV (2), 252

Antraštė:: lìkti
Reikšmė:: lassen
Straipsnelis:: Pr. polīnka (praes. 3) 61₂₁ ‘bleibt, lieka’ [ir kt.] : polāikt, lie. praes. 3 liñka, tai mini P. Jonikas, Pagramančio tarmė, 153. išlinkù Šlapelis, lo. linquō ‘lasse zurück, palieku’, go. leiƕa ‘leihe, skolinu’, lie. lìkti ‘lassen’, la. likt, s. sl. ОТЪЛѢКЪ ‘Überbleibsel, liekana’, skr. riktá-ḥ ‘leer, tuščias’, gr. λείπω ‘(ver)lasse, pasitikiu’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 396.
Šaltinis:: Endzelīns DI, IV (2), 285

Antraštė:: likti
Straipsnelis:: Šaknies *raik- reikšmės išsišakojimai lotynų (linguere, relinguere), graikų (λείπω), baltų (lie. lieku, likti, linka, la. lieku, pr. polinka), germanų (go. leiƕan, vok. leihen) kalbose rodo, kad reikšmės ‘tekėti, lieti, išpilti (fließen, gießen, ausgießen)’, kuri matyti iraniečių kalboje, tose kalbose nėra.
Šaltinis:: Schmid 1975a, 80

Antraštė:: lìkti, liẽka
Straipsnelis:: R. Gusmanio straipsnyje [Etymologie und Bedeutungsentwicklung von altsl. lixŭ, KZ 1987, C, 358–265] atsisakoma nagrinėjamo slavų žodžio tradicinio siejimo su ide. *leiqᵘ̯- (vadinasi, tuo pačiu ir su lie. lìkti, liẽka) : sl. *līk-cho- < *leiqᵘ̯-sŏ- (plg. be priesagos -sŏ- ir liẽkas) ir mėginama, rekonstravus *līsŏ-, palyginti su gr. λίᾱν ‘per daug’ (kuris galįs būti iš *līsā-). Tačiau reikia pasakyti, kad tradicinio aiškinimo kritika nėra labai įtikinama (ypač dėl reikšmės: netiesa, kad *leiqᵘ̯- šeimos žodžiams būdinga žymėti trūkumą, o ne perteklių, perviršį; dėl s. sl. lichъ reikšmės ‘per didelis, atliekamas, übermäßig, überflüßig’ plg. la. lìeks ‘überflüßig, atliekamas’, lie. perlìk ‘übermäßig, pernelyg’), be to, palyginimas su etimologiškai miglotu bei izoliuotu graikų žodžiu mažai ką tegali duoti slavų žodžio etimologijai.
Šaltinis:: Urbutis 1989c, 190

Antraštė:: lìkti
Straipsnelis:: Atsargiai galima teigti, kad r. veiksmažodis trm. ликоваться ‘skirtis, išsiskirti’ yra archajinė leksema, atspindinti ide. *leikᵘ̯- ‘palikti’. Šios ide. šaknies laipsnį *loikᵘ̯- atspindi s. sl. ОТЪЛѢКЪ ‘likutis’, s. r. ОЛѢКЪ ‘avilio dalis’; č. liknovati se galbūt irgi atspindi ide. *leikᵘ̯-. Veiksmažodis ликоваться išlaikė vokalizmą *lik- ir archajinę reikšmę ‘skirtis, išsiskirti’, o tai įgalina rekonstruoti tris šios šaknies leksemas: *lěkъ, *otъlěkъ, *likovati sę. Gana tikėtina, kad ликоваться yra sumoderninta senesnė *likti, plg. lie. lìkti.
Šaltinis:: Меркулова 1976 (1978), 91–92

Antraštė:: lìkti
Straipsnelis:: Gr. λείπω ‘paleisti, apleisti, apsirikti’ [628…]. Šaknis *lei-kᵂ-. Aor. ἔ-λιπ-ε turi tikslius atitikmenis arm. e-lik, skr. a-ri-cat, tačiau pastarasis vėlai paliudytas, plg. J. Narten, Sprache 1968, XIV, 114. Dalyvį λέ-λοιπα su kita reduplikacija ir kitu kirčiu atliepia skr. ri-réc-ta, o be reduplikacijos – lo. līqu-ī, go. haihw [!]. Praes. su nosiniu: skr. atematinis ri-ṇ-ák-ti ir , antra vertus, lo. linquō, pr. po-linka ‘jis lieka’, arm. lkʿ-an-em greta λιμπάνω. Tematinį praes. λείπω atliepia go. heihwan, s. v. a. līhan ‘duoti’ (pragerm. *līhw-) ir lie. liekù, bet pastarasis gali būti kilęs iš senojo atematinio liekmi, kuris galbūt yra praes. su nosiniu *link-mi substitutas. Greta λοιπός ‘kuris lieka’ įterpiama skr. ati-reka- m. ‘likutis’, lie. ãt-laikas, s. sl. otŭ-lĕkŭ. Veiksmažodinio būdvardžio nulinis vokalizmas yra išsaugotas lo. re-lictus, skr. úd-rikta-, lie. líktas. Žr. Pokorny IEW 669t. Pagaliau nurodysime, kad čia su *leikᵂ- / *likᵂ- norisi susieti neaiškią Hesicho glosą λίσσωμεν· ἐάσωμεν, plg. Schwyzer I, 298, 692.
Šaltinis:: Chantraine DEG, III, 628–629

Antraštė:: lìkti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Palikti ir likti. Lietuvių kalboje abiem reikšmėm vartojama šaknis *leikᵘ̯- / *likᵘ̯- ‘likti’ : lìkti, liekù, likaũ, la. likt, lìeku, liku ‘palikti, padėti’, sangrąžinis pa-liktiês reiškia ‘likti’. Tematinis praes. liekù = gr. λείπω yra antrinė forma lyginant su atematiniu praes., kurį rodo s. i. riṇákti, 3 pl. riñcáti ‘palieka’. Lo. kalbos senoji forma pakeista linquō ‘palieku’ su infiksu ir tematinėmis galūnėmis. Ši forma tiksliai atitinka lie. (iš)linkù ir pr. (po)līnka, inf. po-lāikt, bet tai yra savarankiška inovacija.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 238

Antraštė:: lìkti
Straipsnelis:: Oset. līʒyn : lyǧd / leʒun : liǧd ‘palikti gyvenamąją vietą; persikelti’. Kilęs iš iranėnų raič-, ide. *leik˳ ‘palikti; mesti’ ir kt. Plg. [...], persų rēxan : rēz- ‘nušviesti; išlieti’, gurēxtan : gurēz- ‘pabėgti’, pahlavi kalbos rēxtan : rēč- ‘lieti’, virēxtan : virēž- ‘pabėgti’ […], av. raeč-, raek- ‘palikti’, s. i. reč-, rič- (rinakti, rečayati) ‘t. p.’, arm. lkamem ‘palieku’, elik ‘jis paliko’, s. sl. -lěkъ, otlěkъ ‘liekana’, č. liknovati se ‘išvengti, išsisukti’, lie. liekù, lìkti, vok. leihen ‘paskolinti’, gr. λείπω, lo. linquo ‘palieku’.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ II, 45

Antraštė:: lìkti
Reikšmė:: be left over, remain
Straipsnelis:: Dažna ide. paradigmatinė opozicija buvo tarp intransityvų pilnojo laipsnio aktyvo/mediumo tematinių prezensų ir faktityvinio interpinio prezenso, pvz., *linékʷ-/*linkʷ-´ ‘leave remaining’ (> s. i. riṇákti ‘t. p.’ etc.) : *leikʷe/o- ‘be/become left over’ (> lie. liekù, lìkti ‘be left over, remain’, gr. λείπομαι ‘remain, be left’ [> λείπω ‘leave’], go. leiƕan ‘loan’).
Šaltinis:: Rau 2009, 158