Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
pa-
.
Rezultatai
Antraštė:
pa-
Straipsnelis:
A. Mejė [1951, 403] rašė: „Slavų
no
(priešdėlis ir priesaga),
na-
ir lie.
pa-
(priešdėlis),
pó-
,
põ
(prielinksnis) turi tą pačią formą ir balsių kaitą [...]. Tarnybinių žodžių formos tapatumas aiškiai rodo slavų ir baltų kalbų pradinį artumą“. Iš tiesų turėdamas atitikmenų kitose ide. kalbose ir su jomis sudarydamas [69] įvairius arealinius junginius,
*pa
(
*pā
) baltų-slavų zonos ribose sudaro bendrą vienetą. Dėl to šio priešdėlio perfektinį vaidmenį tarp veiksmažodinių darinių V. I. Abajevas [1964, 98] pavadino baltų-slavų-skitų izoglosa. O šio priešdėlio vartojimas liepiamąja nuosaka, kaip ir toch. A
päklyos
, B
päklyauṣ
ir ž. bulg.
послушай
< ide.
*po-kleus
[1958, 16] liudija ne tiktai tocharų-slavų, bet ir tocharų-baltų-slavų reiškinį – plg. lie.
paklausỹk
‘t. p.’.
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 69–70
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas