Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gerbti, dudukas, guboti.

Antraštė:

ger̃bti

Straipsnelis:

Pr. gīrbin ‘skaičius’ (acc. sg.). Siejama su lie. ger̃bti ir t. t., garbė̃, garbà, gárbinti, taip pat su -e-: gerbùs, gerbas ir t. t. ir galiausiai girbėti (sugirbėti). LKŽ III, 329. Pagal reikšmę plg. su sl. *čislo, *čьstъ : *čitǫ. Gerai žinoma gausybė pavyzdžių, kur viename žodyje jungiasi reikšmės ‘skaičiuoti’, ‘skaityti’, ‘gerbti’ (atitinkamai – ‘skaičius’, ‘garbė’ ir pan.), plg. Lewy IF XXXII, 1913, 162 = Kleine Schriften 1961, 315; Fraenkel LEW, 148 ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 242

Antraštė:

ger̃bti

Reikšmė:

garbinti, vertinti; valyti, puošti, švarinti, prižiūrėti, džiaugtis

Straipsnelis:

Pr. gerbt ‘kalbėti’ inf. arčiausiai siejasi su lie. ger̃bti ‘garbinti’, ‘vertinti’, bet ir ‘valyti’, ‘puošti’, ‘švarinti’, ‘prižiūrėti’, ‘džiaugtis’ ir t. t. (žr. LKŽ III, 248–149; taip pat plg. garbė̃, garbà, gárbinti), la. ģȩ̄̀rbt ‘rūpintis’, ‘rengti’, ‘puošti’, ģērbinât ‘valyti’ ir t. t. Jēgers KZ, LXXX, 1966, 62, remdamasis pr. gerbt ‘kalbėti’ ir pr. gīrbins ‘skaičius’, nurodo semantinę raidą: ‘skaičius’ → ‘skaičiuoti’ > ‘kalbėti’ arba ‘gerbti’. Antra, pr. gīrbin ‘skaičius’ ir kt. (s. ang. ceorfan ‘pjauti’, ‘rantas’, s. v. a. kërben, vok. kerben) leidžia ir gīrbin priimti pradinę reikšmę ‘randas’, ‘įkirtimas’ (plg. vok. Kerbe) ir nurodyti eilę: ‘randas’ → ‘skaičius’ (gīrbin) → ‘skaičiuoti’ → ‘gerbti’ arba ‘kalbėti’ (gerbt) → ‘rūpintis’, ‘gerai išlaikyti’ (la. ģȩ̄̀rbt, gārbêt) → ‘rengtis’, ‘gražinti’, ‘valyti’ (la. ģȩ̄̀rbt, lie. ger̃bti), kurios visi nariai kilę iš ide. *gerbh- ‘daryti įkirtus, rėž(inė)ti’ ir pan. Šiuo aspektu slavų duomenys yra ypač reikšming. Sl. *žerbъ, *žerbь, *žerbьjь turi pradinę reikšmę, kuri neatsispindi baltų pavyzdžiuose, – plg. r. trm. же́ребье , жерёбы ir kt. ‘sukapoti švino ar kito metalo gabaliukai’, ‘nuolauža’ ir t. t., ‘medinė lazdelė su įkirtais’ ir t. t., s. r. жеребеи ‘drožinėtas pavyzdys’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 217–219

Antraštė:

gérbti

Straipsnelis:

pr. gērbt 75₂₃ arba gerbt 51₁₅ ‘kalbėti’ [ir kt.] : gīrbin, lie. gérbti, s. isl. karpa ‘šlovinti, garbinti’, žr. Walde Pokorny I, 686.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 219

Antraštė:

ger̃bti

Reikšmė:

rodyti pagarbą, to honor; vilkti, puošti, taisyti

Straipsnelis:

N. S. Čemodanovas (Место герм. яз. среди других иде. яз. Сравнительная грамматика германских языков, М., 1962, 19–113) savo knygoje pateikia 69 germanų-baltų izoglosas. Retsykiais minėtos izoglosos kelia abejonių dėl fonetinių priežasčių. Pavyzdžiui, N. S. Čemodanovas, lygindamas izoliuotą s. isl. karp ‘gyrimasis, didžiavimasis, boasting’ su lie. ger̃bti ‘rodyti pagarbą, to honor’, abiejų kalbų lytis kildina iš šaknies I *gʷer-bh-, kuri suponuoja perdėm abejotiną ide. *gʷo- virtimą germanų kalbose į ka-⁵ [⁵ Tokiam kitimui patvirtinti dažniausiai cituojamas pavyzdys, t. y. germ. *kalƀaz ‘calf’ (esą giminiškas su gr. δελφύς ‘gimda, įsčios’, skr. garbhá- ‘t. p.’, kurie atspindi ide. *gʷel-bh-) veikiau remiasi šaknimi, pasidedančia g- (ide. *gel-bh-, t. y. gal.-lo. galba ‘nevikrus, nerangus žmogus, heavy person’)]. Be to, tuomet lie. ger̃bti ‘to honor’ tektų atskirti nuo homonimo ger̃bti ‘vilkti, puošti, taisyti’, iš kurių pirmesnioji leksema galėtų būti kuo puikiausiai semantiškai išsirutuliojusi.⁶ [⁶ Galų gale lie. ger̃bti remiasi ide. šaknimi *ger-bh- ‘įranta, įkarpa, išpjova, žymė, notch’, su kuria siejasi dar gr. δελφύς ir vok. kerben. Anot Jēgerio (in: E. Fraenkel, LEW 1955, 148), reikšmė ‘skaičiuoti, to count’ susiformuoja iš pagrindinės reikšmės ‘įrantyti, įpjauti’ ir toliau semantiškai evoliucionuoja į ‘kalbėti’ (plg. vok. zählen : ang. to tell), ‘gerbti’ ir ‘puošti’.]

Šaltinis:

Polomé 1970, 53

Antraštė:

ger̃bti

Reikšmė:

pagerbti; sutvarkyti, valyti, puošti

Straipsnelis:

Čemodanov [Sravnitelnaja grammatika germ. jazykov. 1962 1 19–113] lygina izoliuotą s. isl. karp ‘gyrimasis’ su lie. ger̃bti ‘pagerbti’, juodu abu kildindamas iš temos I *gʷer-bʰ- : tai suponuoja, kad ide. *gʷo- yra atspindimas germ. ka-, bet dažnai visų pirmiausia cituojamas pavyzdys germ. *kalƀaz ‘veršiukas’ yra veikiau atsiradęs iš šaknies su pradiniu g- [išnaša]; dar daugiau, lie. veiksmažodis greičiausiai kartu su savo homonimu ger̃bti ‘sutvarkyti, valyti, puošti’ priklauso (kyla iš) temai I *ger-bʰ- ‘išpjova, įranta’, kur tai pat priklauso gr. γράφεω ir vok. kerben.

Šaltinis:

Polomé 1974, 105

Antraštė:

ger̃bti

Straipsnelis:

Sl. *bergt’i fiksuojamas tik rytų slavų kalbose, plg. s. r. берегѹ, беречи, r. бере́чь, s. ukr. берегти, берегти́, br. бераччы́ ‘(iš)saugoti, perspėti, vaišinti’. Be to, dar minėtini baž. sl. БРѢШТИ, БРѢГУ ‘μέλειν, curae esse’ ir s. s.-kr. brijèći ‘saugoti, laikytis’ (vakarų slavų kalbose žinomas daiktavardis *borgъ ‘šieno kupeta’, matyt, remiasi, neišlikusiu šiose kalbose veiksmažodžiu *bergt’i). [10] Sl. *bergt’i laikomas giminišku go. bairgan, s. v. a. bërgan (abiejų reikšmės artimos slavų veiksmažodžiui) [Miklosich 1886, [...]; Berneker SEW I, 49 ir kt.] – tai paskutiniai slavistikos ir indoeuropeistikos rezultatai. Slavų veiksmažodis tariamai atitinka vien tik lie. bìrginti ‘saugoti, šykštauti’ (Fraenkel LEW, 44), nors bìrginti pobūdis (nykstamasis šaknies laipsnis) byloja, jog turime reikalo su išplėtotos balsių kaitos reliktu. Perkėlę slavų kalbų duomenis į baltų būklę gautume *berg- / *barg-. Tačiau lietuvių kalboje veiksmažodis *bergti, daiktavardis *bargas, *bargė nežinomi. Kad pastarosios formos egzistavusios lietuvių kalboje, liudija ne tik bìrginti, bet ir Mikuckio (Микуцкий С., Изв. ОPЯС, IV, 1885, 409) siūlymas r. берегу, беречь gretinti su lie. ger̃bti < *bergti, plg. slavų ir baltų cirkumflekso atitikimą. Analogiškai lie. garbė̃ < *bargė (metatezė). Čia priklauso la. gārbêt ‘saugoti, gerai elgtis (su kuo nors)’, gārbît ‘saugoti, gailėti’ < *bargît, *bargêt. Žinomos ir kitos lie. ir la. žodžių etimologijos (Fraenkel LEW, 147: lie. ger̃bti, la. ģḕrbt), bet jos mūsų netenkina.

Šaltinis:

Трубачев 1975 (1977)a, 10–11

Antraštė:

ger̃bti

Reikšmė:

to respect, to revere

Straipsnelis:

Esama aiškaus ryšio tarp ‘gyrimo, panegirikos’ ir ‘skaičiaus’ sąvokų, plg. pr. gīrbin ‘number’ ir lie. ger̃bti ‘to respect, to revere’, pr. gerbt ‘kalbėti’ arba sl. čьtǫ, čьtiti ‘gerbti’ (dėl kai kurių svarbių detalių žr. Lewy E., Kleine Schriften, Berlin, 1961, 315).

Šaltinis:

Orel 1988, 114

Antraštė:

gerbti

Straipsnelis:

žr. apgerbti

Šaltinis:

Buck 1949, 394

Antraštė:

ger̃bti

Reikšmė:

verehren, achten, hochschätzen

Straipsnelis:

[Pateikiame aptarti sorbų kalbos leksemas, kurios gali būti laikomos praslavų tarmybėmis:] 8. A. sorb žarować ‘liūdėti, sielvartauti, skųstis’, ž. sorb. sen. žarba ‘rauda, skundas’, adv. žar ‘leid’, žinoma, čia priskirtina ir le. dial. zarota (< *źarota) ‘liūdesys, nusiminimas’, giminiška su pirmykščiu trumpuoju vokalizmu s. bažn. sl. жрѣбьи, r. жеребей ‘gabalas, dalis, burtas, likimas’ (pirminė reikšmė ‘įpjova, įrėža’) < *gerb- plg. lie. ger̃bti ‘verehren, achten, hochschätzen’. Liūdesys, rauda yra ‘stiprus jausmas’ (plg. dar a. sorb. żarliwy ‘pavydus’).

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1979, 123

Antraštė:

gerbti

Straipsnelis:

žr. garbė 01

Šaltinis:

Buck 1949, 1144

Antraštė:

ger̃bti

Straipsnelis:

žr. garbus

Šaltinis:

Vanags 1994, 39