Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: medis.

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

Lie. medis giminiškas la. mežs ‘miškas, pr. median ‘t. p.’; s. sl. mežda ‘riba, siena’, r. meža ‘t. p.’, lo. medius ‘vidurinis’, skr. madhya- ‘t. p.’, go. midjis ‘t. p.’. Reikšmė kito nuo ‘neapibrėžta vieta, tarpinė sritis’ → ‘miškas’ → ‘medis’. Panašiai s. isl. mǫrk ‘miškas’ ← mǫrk ‘pasienio sritis, ruožas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 47–49

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

Lie. trm. mẽdžias, mẽdis atitinka la. mežs, pr. median ‘miškas’. Šis bendrabaltiškas ‘miško’ pavadinimas yra susijęs su slavų ‘sienos, ežios’ pavadinimu (le. miedza, r. meža, s.-kr. međa, plg. s. sl. meždu ‘tarp’ ir galiausiai su ide. būdvardžiu *medhi̯os m. ‘vidurinis’, *medhi̯om n. ‘vidurys’. Plg. semantinį santykį lie. vidurỹs ir s. isl. viđr ‘miškas, medis’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 218

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

Lie. mẽdis, la. mežs ‘miškas’, pr. median ‘ t. p.’, kaip žinoma, b. * medja- etimologiniu požiūriu tapatūs su sl. *medjā ‘rubežius, riba; riba tarp dviejų žemės sklypų ar teritorijų’, matomos: r. межа, le. miedza ir t. t. Pirmykštė šių bl. ir sl. žodžių reikšmė buvo ‘esantis viduryje’, ką ir rodo s. i. madhya-, lo. medius, go. midjis ir t. t. Ch. Stangas priešpastato bl. ir sl. žodžius, matyt, dėl reikšmės skirtumų. Bet semasiologinis momentas šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės. Bl. žodžiai atspindi vėlesnįjį reikšmės vystymosi laipsnį, o tokios reikšmės atsiradimas yra visiškai paaiškinamas. Tais tolimais laikais ribomis tarnavo upės, kalnai, miškų masyvai. Beje, reikšmė ‘miškas’ nesvetima ir slavams: s.-kr. mèđa ‘riba; krūmynas’, slov. méja ‘riba; krūmynas, žemas miškas’.

Šaltinis:

Отрембский, 138

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

žr. medžias

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 259

Antraštė:

medis

Straipsnelis:

žr. medžioti

Šaltinis:

Buck 1949, 191

Antraštė:

mẽdis

Reikšmė:

Baum

Straipsnelis:

Bendraide. žodis – arm. mēj, miǰoy, taip pat miǰi, -aw ‘vidurys’, ‘juosmuo’. [Lit.: Hübschmann AG, I, 474; Walde-Pokorny II, 261; Walde-Hofmann II, 57; Adjarian, Arm. Wurzelwörterbuch, IV, 1011]. Arm. žodžiai smarkiai skiriasi pailgintojo ablauto dariniu nuo kitų kalbų: s. i. mádhyas, lo. medius, gr. μέσος ir kt. Arm. žodis ypatingas ir dėl buvimo pirminiu substantyvu. Antra vertus, arm. kalba kartu su kitomis ide. kalbomis sudaro priešpriešą bl.-sl. kalboms, kur aplinkybinę reikšmę išstūmė konkreti vaizdinė reikšmė [70 išn.: tokį pat vaizdingumą turi ir slavų ide. priešdėlinių darinių pakaitalai, plg. Lohmann, ZslPh, X, 353 tt.]: pr. median, lie. mẽdis ‘Baum’ ir, kita vertus, s. bulg. mežda ‘gatvė’.

Šaltinis:

Solta 1960, 72

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

žr. medė

Šaltinis:

Эккерт 1967, 62–63

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

Jotvingių mejdo ‘medis’, plg. lie. mẽdis, bet la. kùoks, pr. garian.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 76

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

žr. medė

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 324

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

Pr. median ‘walt’/‘Wald’ < nom.

Šaltinis:

Blažek 2001b 44

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Median ‘der Wald’ (E 586) veikiausiai yra senas kolektyvas: bl. *medijan ‘ensemble des arbres’ šalia *medijas ‘arbres’ (ir lie. mẽdis), plg. lo. uallum ‘palissade, rempart’ šalia uallus ‘pieu’.

Šaltinis:

Petit 2000, 40

Antraštė:

mẽdis

Straipsnelis:

[Aptariamas erdvinis senovės slavų ‘sienos’, ‘ribos’ supratimas.] Slavų kalbose sienos, ribos pavadinimas yra susijęs su žemdirbyste. Su arimine žemdirbyste susijęs ir *medja (< ide. *medhia ‘vidurinis, tarpinis’, plg. s. i. mádhya- ‘vidurinis’, lo. medius ‘t. p.’, go. midjis ‘t. p.’ ir kt.), kurio priminė reikšmė ‘žemės rėžis tarp kaimyninių laukų’ > ‘siena’ (plg. slov. méja ‘siena’, s.-kr. mèha ‘siena, kraštas’, s. r. межа ‘siena, riba’). Giminiški baltų dariniai (plg. pr. median, lie. mẽdis, la. mežs), turintys reikšmę ‘miškas’, kuri yra antrinė, išvesta iš reikšmės ‘riba, ežia’ > ‘krūmai ant ribos, ežios’ (žr. Tesniére 1929: 175; ЭССЯ 18: 46).

Šaltinis:

Куркина 2000, 128