Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: seilė, skomas, strainus.

Antraštė:

séilė

Straipsnelis:

sĕ̄i- ‘tekėti vandenys’ (Walde-Pokorny II 764 t., Pokorny IEW 889): lo. siat, sissiat gl. ‘οὐρεῖ’(darinys iš siāre iš *sicāre pagal meiāre ‘mingere’, Solmsen, Walde-Pokorny II 466, Pokorny IEW 893, Walde-Hofmann, netikrai); „prae-gr.“...σίαλον, σίελον‘seilės’ (pagal Kretschmer, žr. Walde-Pokorny II 683, Pokorny 1000: prie s. i. ṣthīvati, kṣīvati ‘spjauna’ ir t.t., prie kurio gr. πτύωpriklauso...); sči-l-...: upėv. venet. Silis, Silarus, ligur. Silarus, ilyr. Silarus, isp. Sil, v. air. silid ‘teka, leidžia tekėti’?, a. saksų siolop ‘ežeras’, lie. séilė ir t. t.), la. seilas, saîlas f. pl. ‘seilės’...

Šaltinis:

Merlingen 1978, 89

Antraštė:

séilė

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su postveliariniu uždarumos priebalsiu *q:] 8.9 alt. *sigä- „urinare“ (mong. sige-, turkų siǧ-) ~ ide. *seiH- „drėgnas, lašėti“ (s. air. silid „laša, teka“, s. v. a. seim „sirupas“, lie. séilė Pok. 889) ~ sem.-cham. śḫ(ḫ) „urinare“ (arab. šḫ̮, sokotr. śḥḥ, agav. bilin šag).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 402

Antraštė:

séilė

Reikšmė:

Speichel, Giefer

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste. Tai leidžia žiūrėti iš naujos perspektyvos į ide. ‘Thorn’ problematiką.] Lo. sitis ‘Durst’ galima sieti ne su s. i. kṣíti-, gr. φθίσις, kaip tradiciškai tai daroma, o kildinti iš *si-ti- ‘Ausfluß, Austrocknung’, kilęs iš šaknies *sei̯- ‘tropfen, ausfließen’ (plg. vid. air. silid ‘tropft, fließt’, s. ang. sioloþ ‘See’, lie. séilė ‘Speichel, Giefer’).

Šaltinis:

Lipp 2009b, 268