Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
tepti
.
Rezultatai
Antraštė:
tèpti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.]
tepō
'tepu': lie.
tepù
(la.
tept
) lyginamas su s. sl.
tepǫ
fonetiškai ir morfologiškai yra tikslus, bet skiriasi (baltų 'tepu', slavų 'mušu, plaku'). Tačiau su šia praes. forma susisieja lie.
tapnóti
,
tapšnóti
reiškiantys 'ploti delnais' (Būga, RR 1, 227 = RFV 65, 307), kurie reikšme siejasi su slavų veiksmažodžiu. Vis dėlto baltų ir slavų vedinių ryšį reikia pripažinti tikru. Kitose ide. kalbose žodžių su šia šaknimi nerandame. Todėl, atrodo, kad tai yra bendra baltų-slavų inovacija. Fasmeris (REW 3, 95) pasisako už šaknies ryšį su Uralo kalbomis, įtraukdamas į onomatopėjinių žodžių grupę (plg. r.
tópatь
'trypti'). Tačiau onomatopėjinės baltų veiksmažodžių reikšmės ištisai išnyko.
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 254
Antraštė:
tèpti
Straipsnelis:
Piet. č.
otápek
'krėna ant grietinėlės, virinto pieno ar kavos su pienu, riebalai ant vandens', pietryčių č.
potápka
'панка', kuriuos V. Machekas (Machek V. Etymolog. slov. jaz. česk. Praha, 1968) sieja su lie.
ap-tapýti
'apteplioti, apipilti',
tèpti
, galima laikyti ir sl. *
topiti
'(su)šildyti, lydyti' vediniais.
Šaltinis:
Варбот 1970 (1972)b
, 377
Antraštė:
tèpti
Straipsnelis:
[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su uždarumos priebalsiu *
ṭ
žodžio pradžioje:] 1.1. alt. *
tʿapʌ-
'teplioti' (evenk., ugur.
tapara
'tepliotis', ilimp.
tapka-
'ištepti') ~ ural. *
tappʌ-
'čiupinėti, lipdyti' (suom.
tapaile-
'čiupinėti', vengr.
tapinta
'čiupinėti',
tapaszt
'lipdyti') ~ dravid. *
tapp-
'čiupinėti' (tamil.
tappu
, malajalam.
tappu-
) ~ ide. *
tep-
'patepti, vilgyti' (arm.
t‘at‘avem
'vilgau', lie.
tèpti
) ~ sem.-cham. *
ṭp-
'apglaistyti, tepti' (arab.
ṭufāl
'sausas molis', s. žyd.
ṭpl
'teplioti', žyd.-aramėj.
ṭpl
'glaistyti', bedža
ḍif
'dažyti', hausų
ta’ba
'liesti' < *
ṭp
.
Šaltinis:
Иллич-Свитыч 1966 (1968)
, 315
Antraštė:
tèpti
Straipsnelis:
Šiaip jau sl.
toporъ
(plg. Rozwadowski J., RO I 110 ir kt. autoriai) laikomas skoliniu iš ir. kalbų [85]. Atsargesni mokslininkai spėja, jog skolintasi buvę per kalbą tarpininkę, nors ir pirmieji, ir antrieji nenurodo pamatinės ir. (ar tarpinės kalbos) lyties, iš kurios kilęs sl. žodis [86]. Sl.
toporъ
, mūsų nuomone, skaidytinas į *
top-orъ
[87]. Šaknis *
top-
(reikšmė būtų 'smogimas, smūgiavimas') fiksuojama sl. kalbose, plg. le.
ciep-ać
'smogti',
ciepnąć
'mesti, smogti' [ir kt. pvz.], s. sl.
tepǫ
,
teti
'mušu', č.
tepu
,
tepsti
,
tepati
= le.
ciepać
. Minėta šaknis slypi lie.
tepù
,
tèpti
'mozać',
tapýti
'z błota, śniegu lepić',
tapnoti
'kepštelėti ranka'. Taigi sl.
toropъ
esą iš seno sl. žodžio.
Šaltinis:
Rudnicki 1960
, 85–88
Antraštė:
tepti
Straipsnelis:
Tarpinę vietą tarp kauzatyvinių veiksmaž. ir onomatopėjinių formų galima būtų priskirti veiksmažodžiui sl.
tepe-
'mušti (schlagen)': plg. s. sl.
tepǫ
,
teti
'τύπτειν', č.
tepu
,
tepati
; lie. atitinka
tepù
,
tèpti
'schmieren, besudeln; schlagen, hauen', kaip ir iteratyvas
tapaũ
,
tapýti
'fingere aliquid ex luto, nive', kuris rodo
o-
laipsnį, kaip ir r.
topatь
'grūsti, maigyti
stampfen
', slov.
topòt
'kaukšėjimas' ir kt. [Plg. Vaillant 156; Fraenkel LEW 1081, Vasmer REW III 95 nurodoma, kad šaknis *
tap-
plačiai paplitusi ir uraliečių kalbose (finų
tappa-
, vengrų
tap-
/
top-
'treten')].
Šaltinis:
Solta 1974
, 129
Antraštė:
tèpti
Straipsnelis:
Prasl. *
tipati
(bulg. trm.
ти́пам
, s.-kr.
tipati
,
tȉpav
'lėtas, nerangus', slov.
típati
, č.
típati se
, r.
ти́пать
) laikomas etimologiškai neaiškiu [32]. Pateiktų sl. v. semantika yra gana įvairi, todėl greičiausiai pirminė *
tipati
reikšmė buvusi 'čiupinėti, lytėti, mušti, smogti', plg. vedinių, pamatuotų *
tipati
, reikšmes: r. trm.
типо́к
'(kar.) daužiklis, (kūjo) pentis',
типляк
'grūstuvas, grūdeklis' [33]. Atrodo, kad prasl. *
tipati
galime laikyti puodininkystės terminu, kuris atskirose prasl. tarmėse įvardijo primityvų puodų gamybos procesą, t. y. jo reikšmė 'liesti spaudžiant, slegiant; smogti'. Rekonstruota prasl. *
tipati
semantika leidžia samprotauti apie galimą šio prasl. v. genetinį ryšį su bl. v.: lie.
tèpti
,
tapýti
'piešti (spalvomis)',
tapnóti
'paploti, lyginti, glostyti, trepsėti', la.
tapãt
'skiepyti, diegti (iš pradžių 'lyginti, tepti')',
tapât
'pėdinti, kicenti' [34]. Minėtai sl., bl. v. grupei giminiškas ir sl. *
tepti
'mušti, kulti' (bulg.
тепам
'velti (audeklą)', s.-kr.
те̏псти
'mušti (sviestą), teliuškuoti'), su kuriuo artimai susijęs sl. *
topati
,
topotъ
. Taigi sl. *
tipati
, *
tepti
, *
topati
ir bl. v. reikšmės 'lytėti, slėgti, velti, smogti, trypti' patvirtina hipotezę, kad jie savo semantika genetiškai siejasi. Vienok, aiškinant balsių santykius minėtų sl. ir bl. v. šaknyse, atsiranda šiokių tokių sunkumų: sl. *
tipati
ir sl. *
tepti
/*
topati
(kai lie.
tèpti
,
tapýti
). Šiuo atveju gal reikėtų manyti, jog čia susidurta su senosios balsių kaitos reliktais [35]. Gal lie.
typénti
'bidzenti, kicenti', la.
tipât
'kicenti, plumpinti' (jie giminiški lie.
tapnóti
'trepsėti', la.
tapât
'kicenti') atspindi tą patį šaknies vokalizmo laipsnį kaip ir sl. *
tipati
.
Šaltinis:
Варбот 1974 (1976)
, 32–36
Antraštė:
tèpti
Straipsnelis:
[Aptariamos priebalsių grupės graikų ir slavų kalbose: trumpųjų balsių apsuptyje esantys graikų priebalsiai sudaro skiemens implozinę ir eksplozinę grupę, o slavų yra redukuojami ir sudaro eksplozinę. Autorius mano, kad jo aptartos priebalsių grupės egzistavo praslavų laikais, kas leidžia naujai aiškinti kai kurių žodžių kilmę] Merlingas gr. πταίω ‘uderzyć czymś, wpędzić na coś, zbłądzić’ kildina iš bendro bl.-sl. *
tep
-, *
top
- ‘schlagen, stampfen, stoßen’, paliudytą tokiose slavų formose sl. inf.
teti
< *
tep-ti
, č.
tepati
, le.
ciepać
, o baltų – lie.
tèpti
,
tap-nóti
. Tačiau gr. πταίω kildintinas iš prezenso *
pyeh₂
- / *
pih₂-u
-, kilusio iš kamieno *
pyeh₂
- ‘schlagen’, giminiško su lo.
pauiō
,
īre
‘schlagen’ (< *
pau̯ii̯e
- < *
pi̯au̯ii̯e
< *
pi̯a(h₂)u
), lie.
pjáuju
(
pjáuti
) (LIV 433). Taigi gr. πταίω tęsia ide. *
pyeh₂
-, o sl.
teti
, lie.
tèpti
yra bl.-sl. refleksas *
tep
-.
Šaltinis:
Sowa 2000
, 370
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas