Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: lizdas, lupti, rugiai, remdyti, taika, viešė, kaštonas.

Rezultatai

Antraštė:: lìzdas
Straipsnelis:: […] ide. ni-zd-os, -om < ni – sed- ‘vieta nutūpti’ – s. i. nīḍáḥ-, -m ‘ramybės vieta, paukščio lizdas’, arm. nist ‘būstas, rezidencija’, kymrų nyth ‘lizdas, butas’, lo. nīdus, v. air. net, s. v. a. nest ‘lizdas’ (iš dalies nukrypę lie. li̇̀zdas, s. sl. gnězdo ir t. t.), plg. s. i. ni-ṣīdati ‘sėdasi’ [nei-, ni- ‘žemyn’ (‘unten, nieder’)].
Šaltinis:: Merlingen 1978, 80

Antraštė:: lizdas
Straipsnelis:: Pr. ayculo E 47 ‘adata’, 1. aigula, liscis E 412 ‘guolis’ (‘Lager’), 1. lizgis (iš *lizdis, plg. lie. li̇̀zdas ‘Nest’, plg. v. v. a. nest 1. ‘lizdas’, 2. ‘guolis’).
Šaltinis:: Smoczyński 1989b, 309

Antraštė:: li̇̀zdas
Straipsnelis:: Li̇̀zdas : lizdà ‘(Vogel)nest’= la. li(g)zds : li(g)zda [Dėl baltų l- vietoje ide. n- žr. Fraenkel LEW 383] ‘t. p.’ (plg. pr. liscis Voc. 412 ‘guolis, gultas’). RV (= Rigvedo kalboje) nēḍá- m. ‘poilsio vieta; guolis, gultas; lizdas’, arm. nist ‘guolis, gultas; (sėdimoji) vieta’, lo. nīdus, air. net ‘lizdas’ refleksuoja ŏ-kamienį masc.; ŏ-kamienį neutr. turi s. i. nī̄ḍá- n. s. v. a. etc. nest, plg. Pokorny IEW 887, Kluge EW 414. Trautmannas (BSlW 199) rekonstruoja bl.-sl. *nizda- n. Galbūt baltai turėjo (ir) ŏ-kamienį masc. (dauguma ide. kalbų atspindi tokią padėtį, o s. indų giminė ‘svyruoja’), plg. ide. *nizdos, -om (Pokorny IEW 887).
Šaltinis:: Stundžia 1978, 115

Antraštė:: li̇̀zdas
Straipsnelis:: Pauli KSB VII 86 pr. liscis ‘guolis’ ištaiso į listis ir pastarąją gretina su lie. li̇̀zdas, la. lizds ‘t. p.’; vėliau tą pat randame Brugmann Grdr. I² 569. Pr. liscis atitaria Kaucaliskis (Gerullis Apr. ON 58) ir lisca ar liske ‘kaimas šalia Ordino pilies’ (iš Nesselmann, Thes. 95). Nepaisant šito, lie. ir pr. žodžių gretinimas gali būti teisingas. Dėl reikšmės plg. lo. nīdus ‘lizdas’: s. i. nīda-ḥ ‘guolis’ ir arm. nist ‘padėtis, sluoksnis, rezidencija’. Kadangi lie. zd gali būti iš žd (žr.: Brugmann Op. cit. ir Endzelyno Слблт эт. 110 t.), todėl liscis, lie. lizdas, la. trm. lizgs ‘lizdas’ toliau siejasi su pr. lasinna ‘guldo’, lasto ‘lova’, lie. pãlažas, lúožas ir kt. iš Skardžiaus Arch. Phil. V 165 ir la. lȩ̂z(n)s arba lȩzns ‘plokščias, seklus’.
Šaltinis:: Endzelīns DI, III (2), 394

Antraštė:: li̇̀zdas
Straipsnelis:: S. air. net masc. ‘lizdas’, gen. nit vietos pavadinime Druimm Nit (?), acc. plur. nitu, vėliau nead, gen. neide. Tas pats žodis britų kalbose: kimrų nyth masc. ir fem., v. kornų neid glosa ‘nidus (Voc.)’, kornų nyth plur. nythow, v. bret. nez, bret. neiz masc. plur. neiziou. Kilo iš *ni-zd-o (Thurn. 134), dūrinio su priešdėliu *ni- ‘žemai’ ir šaknies *sed- ‘atsisėsti’, būtų ‘vieta, kur atsitupiama’, kurio tikslų ekvivalentą randame s. i. nīḍáḥ ‘lizdas, kėdė’, arm. nist ‘kėdė’, lo. nīdus, s. v. a. nest neutr., s. ang. nest, o su žodžio pradžios altreracija ir li̇̀zdas ir s. sl. gnězdo neutr. ‘lizdas’ Pok. 887.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, 1960, N-12

Antraštė:: li̇̀zdas
Straipsnelis:: Liscis E. 412 ‘guolis’ Kaucaliskis G. 58, lisca arba liske Thes. 95 ‘kaimas prie Ordino pilies’ – turbūt kaip ir la. lizgs , lizds bei lie. lizdas – giminiškas su lasinna, lasto, la. lȩzns (iš šaknies leǵh-; panašiai mano Šeftelovicas KZ LVI 196), dėl vokalizmo plg. lie. bredù, bri̇̀sti, dėl reikšmės plg. lo. nīdus ‘lizdas’, s. i. nīḍa-ḥ ‘guolis’, arm. nist ‘padėtis, būklė’. Jau Pauli KSB VII 186 liscis taiso į listis ir čia įžvelgia ryšį su lie. li̇̀zdas, taip pat dar Brugmanas Grdr. I² 569.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 253

Antraštė:: li̇̀zdas
Straipsnelis:: [Kad toch. kalba su s. vakarų europiečių kalbų išplitimo sritimi (‘s. europiečiai’, t. y. keltai, italikai, ilyrai, germ., bl., sl.) kažkada sudariusi artimų tarmių sambūrį, padeda įrodyti atskiros ir tik toch. bei vienai iš minėtų s. europiečių kalbų būdingos leksikos ar gramatinės izoglosos:] Pastebime unikalų panašumą tarp toch. B lesto ‘lizdas’ ir lie. li̇̀zdas ‘paukščių ir visų kitų gyvūnų pasidarytas, susineštas statinys, kuriame perimi ir auginami jaunikliai’, la. lizda ‘t. p.’. Manome, čia esant *l < n kaitą žodžio pradžioje (panašus reiškinys būdingas het. kalbai: het. laman < *H(o)nomen ‘vardas’ > hierogl. luvių atimãz-; plg. *n- > d- bl. ir sl. žodžiuose, reiškiančiuose ‘devyni’). Visų kitų ide. kalbų lytys išsaugojo žodžio pradžios *n- (vok. Nest, ang. nest, s. i. nida, s. arm. nist). Sl. lyčiai matome pridėtą neetimologinį *-g-: r. гнездо.
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 56

Antraštė:: li̇̀zdas
Straipsnelis:: Unikali leksinė tocharų-baltų izoglosa – toch. B lesto ‘lizdas’, lie. li̇̀zdas, la. lizda ‘lizdas’, kur anlaute l < *n- (pagal tipą het. laman < *H(o)nomen ‘vardas’ > hierogl. luvių atimãz-, plg. pakitimus *n- > d- ‘devynių’ pavadinime baltų ir slavų kalbose). Visos kitos ide. kalbos išsaugojo pradinį *n- (vok. Nest, ang. nest, s. i. nida, s. arm. nist). Slavų anlautas irgi pakeistas pridėtiniu neetimologiniu *-g-: r. гнездо ir t. t. Remiantis Lizdeikos (iš mito apie Vilniaus įkūrimą), kuris buvo rastas erelio lizde, vardu (tame mite randami šamaniško pasakojimo apie jauną herojų – erelių lizdų ardytoją atgarsiai), manytina, kad lietuvių (resp. baltų) ir slavų (yra slavų mitologijoje panašių duomenų) mitologijoje būta priežasčių ‘lizdo’ termino tabuizavimui ir eufemistiniam perdirbimui (iš preverbo *ni + nulinis šaknies *sd- laipsnis > *nī-sd-). Tik baltai ir tocharai perdirbo vienodai.
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 56–57

Antraštė:: lìzdas
Straipsnelis:: ŏ-kamienis variantas gali siekti ide. prokalbės laikus (abstrahuojantis nuo giminės), o (i̯)ā-kamienė forma laikytina bendrabaltiška arba būdinga rytų baltams: lie. lìzdas, la. li(g)zds, s. i. (RV) nīḍā́ m., arm. nist m., lo. nīdus m., s. air. net m.; s. i. nīḍá- n., s. v. a. nest n. / lie. lizdà, la. li(g)zda.
Šaltinis:: Stundžia 1994, 19