Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mukti, ponas.

Rezultatai

Antraštė:: mùkti
Straipsnelis:: Sen. armėnų kalbos veiksmažodžių priesaginiai -em kamienai baigiasi -an, -n-, -ačc-, -ančc-. Labiausiai paplitęs ir produktyviausias yra -an- kamienas. Arm. muc-an-em ‘įvedu, įstatau’ iš *mu-ne-g- (*meug- ‘slįsti, lyginti, išlįsti’, plg. s. i. munakti ‘išlaisvina, išvaduoja’, lie. munkù, mùkti ‘išklampoti’).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 179

Antraštė:: mùkti
Reikšmė:: bėgti, sprukti
Straipsnelis:: Toch. A *mokc- ‘lanko templė’ abl. sg. formoje mokçäs. Šis žodis tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijęs su toch. A muk-, B mauk- [301] ‘silpnėti, silpti’ ir yra giminiškas su s. i. muñcáti, perf. mumóca, part. praet. muktá- ‘grąžinti arba paleisti laisvą, atleisti’, lie. mùkti ‘bėgti, sprukti’, la. mukt ‘atrišti, atskirti, palikti’. Toch. A *mokc- būtų kilęs iš ide. *moug-tē(n) (nom. sg.), reiškiantis ‘tas, kuris leidžia’ (= ‘lanko templė’ kuria leidžiama strėlė) ir su tuo pačiu vokalizmu kaip A mok ‘senas’, padarytu iš A muk-. Reikia pastebėti, kad forma mokcäṣ buvo pasidaryta iš *mokc- prieš kc > c absoliutiniame žodžio gale.
Šaltinis:: Windekens 1976, 301–302

Antraštė:: mùkti
Straipsnelis:: [Jeigu leksemoje galima įžvelgti morfologinio archaizmo pėdsakų arba pastaroji turi etimologinių atitikmenų giminiškose kalbose, tai tokios lyties infiksas be abejo yra žilos senovės dalykas. Iš tokių etimol. atitikmenų minėtini:] lie. munkù : s. i. muñcáti.
Šaltinis:: Puhvel 1960, 29

Antraštė:: mùkti
Reikšmė:: pabėgti, pasprukti
Straipsnelis:: Toch. B mäk- ‘bėgti; (kauz.) priversti bėgti, vytis’ su formomis: opt.-imp. med. mäkoyträ, inf. makatsi, praet. med. mkānte, inf. kauz. makästsi. Šis veiksmažodis yra susijęs su ide. *meug- ir t.t. Jį turime: A muk-, B mauk- ‘susilpninti, silpnėti’, s. i. muñcáti, part. praet. muktá- ‘grąžinti arba paleisti laisvą’, lie. mùkti ‘pabėgti, pasprukti’, la. mukt ‘at-, iš-skirti, pabėgti, pasprukti’, r. mčatь ‘varyti, vyti’, mčatьsja ‘bėgti’. B mäk- yra senasis toch. *muk- < *mug- arba *meug- (plg. A muk- ‘susilpninti, silpti’), kurio u atvirame skiemenyje išnyko, o ä aiškiai yra antrinės kilmės: žr. taip pat AB läk- ‘matyti’ ir AB luk- ‘žibėti, žėrėti’, abu iš ide. *lug-. Neverta naudotis (kartu su Čop, Slov. Rev. 1970, 40) toch. B mäk- ‘priešistoriniu aiškinimu ir prieveiksmio *mok̑s- ‘netrukus’, kuris būdingas indoiranėnams ir italams-keltams (s. i. makṣū́, lo. mox etc.). Atmestina hipotezė, kad toch. B mäk- pasiskolintas iš kurios nors Azijos kalbos (Van Windekens, Orbis 11 (1962) 344) bei nuoroda į arm. makoyk ‘laivas’ < iran. *makōk (Bailey, BSO(A)S 26 (1963) 85, išn. 9).
Šaltinis:: Windekens 1976, 285

Antraštė:: mùkti
Straipsnelis:: Gr. μύσσομαι ‘nusišypsoti’ [...]. Su sprogstamojo variacijomis gale atstatoma šaknis *(s)meu-k- ir *(s)meu-g- kartais išreiškia minkštumo sąvoką ir t. t. Su dusliuoju, kuri žino tik graikų, be to turime lo. mūcor, mūcus, germ. kalbose s. isl. mygla, f. ‘pelėsiai’ ir t. t., baltų k. la. mukls ‘pelkėtas’, keltų k. s. air. mocht (iš *mukto-) ‘minkštas’. Su sonoriniu: lo. ē-mungō (ir mungō glosose) ‘šnirpšti’, kuris rodo nosinį infiksą, mūgil ‘mulas’, germanų kalbose s. isl. mykr ir myki f. ‘mėšlas’ ir t. t. Į šią visumą įtraukiami žodžiai, reiškiantys ‘išsprukti, paleisti’ kaip s. i. muñcáti, lie. munkù ‘išsprukti’ ir t. t., plg. Mayrhofer Wb. 2, 649. Dar žr. Pokorny 744, Ernout-Meillet s. u. mūcus ir mungō.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 726

Antraštė:: mū̃kti
Straipsnelis:: Gr. μῡκάομαι ‘bliauti, baubti’ [...]. Artimiausi atitikmenys yra germanų ir baltų-slavų kalbose: v. v. a. mūhen, mūgen, mūwen ‘bliauti, baubti’, lie. mūkiù, mũkti, s. sl. mykŭ ‘bliovimas’, r. myčáti ‘bliauti, baubti’ ir t. t. Galiausiai šie žodžiai kilo iš onomatopėjos *mu, plg. 2 μύζω, lo. mūgiō ir t. t. Dar žr. Pokorny 751 ir toliau.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 719

Antraštė:: mùkti
Reikšmė:: s‘enfuir, se sauver
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Šaknis *meu̯k- ‘s‘échapper, s‘enfuir, s‘écouler’ davė akrostatinį prezensą *móu̯k-e/o- > toch. B mauk- ‘se détourner de, éviter’, makatsi ‘courir’, s. i. mucáti ‘libérer’, su antriniu intarpiniu prezensu muñcáti ‘délivrer’, lo. (ē)-mungō ‘moucher’ (su antrine reikšme). Plg. taip pat lie. mùkti ‘s‘enfuir, se sauver’ (prez. mùnka yra aiškiai antrinis), s. sl. aor. pro-mŭče sę ‘il est répandu’, s. č. pomknúti sě ‘faire irruption, se dégager brusquement’.
Šaltinis:: Garnier 2010, 323–325