Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
mukti
,
ponas
.
Rezultatai
Antraštė:
mùkti
Reikšmė:
pabėgti, išslysti, būti atskiriamam sluoksniais
Straipsnelis:
žr.
malkas
Šaltinis:
Петлева 1977 (1979)
, 35–37
Antraštė:
mùkti
Reikšmė:
atsirišti, atsipalaiduoti, išsprūsti, pabėgti
Straipsnelis:
žr.
maukti
Šaltinis:
Jēgers 1958b
, 94–95
Antraštė:
mùkti
Reikšmė:
išsilaisvinti; pabėgti
Straipsnelis:
žr.
mėgti
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986)
, 142
Antraštė:
mùkti
Straipsnelis:
Sen. armėnų kalbos veiksmažodžių priesaginiai
-em
kamienai baigiasi
-an
,
-n-
,
-ačc-
,
-ančc-
. Labiausiai paplitęs ir produktyviausias yra
-an-
kamienas. Arm.
muc-an-em
‘įvedu, įstatau’ iš *
mu-ne-g-
(*
meug-
‘slįsti, lyginti, išlįsti’, plg. s. i.
munakti
‘išlaisvina, išvaduoja’, lie.
munkù
,
mùkti
‘išklampoti’).
Šaltinis:
Джаукян 1982
, 179
Antraštė:
mùkti
Reikšmė:
bėgti, sprukti
Straipsnelis:
Toch. A *
mokc-
‘lanko templė’ abl. sg. formoje
mokçäs
. Šis žodis tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijęs su toch. A
muk-
, B
mauk-
[301] ‘silpnėti, silpti’ ir yra giminiškas su s. i.
muñcáti
, perf.
mumóca
, part. praet.
muktá-
‘grąžinti arba paleisti laisvą, atleisti’, lie.
mùkti
‘bėgti, sprukti’, la.
mukt
‘atrišti, atskirti, palikti’. Toch. A *
mokc-
būtų kilęs iš ide. *
moug-tē(n)
(nom. sg.), reiškiantis ‘tas, kuris leidžia’ (= ‘lanko templė’ kuria leidžiama strėlė) ir su tuo pačiu vokalizmu kaip A
mok
‘senas’, padarytu iš A
muk-
. Reikia pastebėti, kad forma
mokcäṣ
buvo pasidaryta iš *
mokc-
prieš
kc
>
c
absoliutiniame žodžio gale.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 301–302
Antraštė:
mùkti
Straipsnelis:
[Jeigu leksemoje galima įžvelgti morfologinio archaizmo pėdsakų arba pastaroji turi etimologinių atitikmenų giminiškose kalbose, tai tokios lyties infiksas be abejo yra žilos senovės dalykas. Iš tokių etimol. atitikmenų minėtini:] lie.
munkù
: s. i.
muñcáti
.
Šaltinis:
Puhvel 1960
, 29
Antraštė:
mùkti
Reikšmė:
pabėgti, pasprukti
Straipsnelis:
Toch. B
mäk-
‘bėgti; (kauz.) priversti bėgti, vytis’ su formomis: opt.-imp. med.
mäkoyträ
, inf.
makatsi
, praet. med.
mkānte
, inf. kauz.
makästsi
. Šis veiksmažodis yra susijęs su ide. *
meug-
ir t.t. Jį turime: A
muk-
, B
mauk-
‘susilpninti, silpnėti’, s. i.
muñcáti
, part. praet.
muktá-
‘grąžinti arba paleisti laisvą’, lie.
mùkti
‘pabėgti, pasprukti’, la.
mukt
‘at-, iš-skirti, pabėgti, pasprukti’, r.
mčatь
‘varyti, vyti’,
mčatьsja
‘bėgti’. B
mäk-
yra senasis toch. *
muk-
< *
mug-
arba *
meug-
(plg. A
muk-
‘susilpninti, silpti’), kurio
u
atvirame skiemenyje išnyko, o
ä
aiškiai yra antrinės kilmės: žr. taip pat AB
läk-
‘matyti’ ir AB
luk-
‘žibėti, žėrėti’, abu iš ide. *
lug-
. Neverta naudotis (kartu su Čop, Slov. Rev. 1970, 40) toch. B
mäk-
‘priešistoriniu aiškinimu ir prieveiksmio *
mok̑s-
‘netrukus’, kuris būdingas indoiranėnams ir italams-keltams (s. i.
makṣū́
, lo.
mox
etc.). Atmestina hipotezė, kad toch. B
mäk-
pasiskolintas iš kurios nors Azijos kalbos (Van Windekens,
Orbis
11 (1962) 344) bei nuoroda į arm.
makoyk
‘laivas’ < iran. *
makōk
(Bailey, BSO(A)S 26 (1963) 85, išn. 9).
Šaltinis:
Windekens 1976
, 285
Antraštė:
mùkti
Straipsnelis:
Gr. μύσσομαι ‘nusišypsoti’ [...]. Su sprogstamojo variacijomis gale atstatoma šaknis *
(s)meu-k-
ir *
(s)meu-g-
kartais išreiškia minkštumo sąvoką ir t. t. Su dusliuoju, kuri žino tik graikų, be to turime lo.
mūcor
,
mūcus
, germ. kalbose s. isl.
mygla
, f. ‘pelėsiai’ ir t. t., baltų k. la.
mukls
‘pelkėtas’, keltų k. s. air.
mocht
(iš *
mukto-
) ‘minkštas’. Su sonoriniu: lo.
ē-mungō
(ir
mungō
glosose) ‘šnirpšti’, kuris rodo nosinį infiksą,
mūgil
‘mulas’, germanų kalbose s. isl.
mykr
ir
myki
f. ‘mėšlas’ ir t. t. Į šią visumą įtraukiami žodžiai, reiškiantys ‘išsprukti, paleisti’ kaip s. i.
muñcáti
, lie.
munkù
‘išsprukti’ ir t. t., plg. Mayrhofer
Wb.
2, 649. Dar žr. Pokorny 744, Ernout-Meillet s. u.
mūcus
ir
mungō
.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 726
Antraštė:
mū̃kti
Straipsnelis:
Gr. μῡκάομαι ‘bliauti, baubti’ [...]. Artimiausi atitikmenys yra germanų ir baltų-slavų kalbose: v. v. a.
mūhen
,
mūgen
,
mūwen
‘bliauti, baubti’, lie.
mūkiù
,
mũkti
, s. sl.
mykŭ
‘bliovimas’, r.
myčáti
‘bliauti, baubti’ ir t. t. Galiausiai šie žodžiai kilo iš onomatopėjos *
mu
, plg. 2 μύζω, lo.
mūgiō
ir t. t. Dar žr. Pokorny 751 ir toliau.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 719
Antraštė:
mùkti
Reikšmė:
pabėgti, išslysti
Straipsnelis:
žr.
malkas
Šaltinis:
Gołąb 1972
, 70
Antraštė:
mùkti
Reikšmė:
atsirišti, atsipalaiduoti, išsprūsti
Straipsnelis:
žr.
maukti
Šaltinis:
Jēgers 1958b
, 94–95
Antraštė:
mùkti
Reikšmė:
s‘enfuir, se sauver
Straipsnelis:
[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Šaknis *
meu̯k
- ‘s‘échapper, s‘enfuir, s‘écouler’ davė akrostatinį prezensą *
móu̯k-e/o
- > toch. B
mauk
- ‘se détourner de, éviter’,
makatsi
‘courir’, s. i.
mucáti
‘libérer’, su antriniu intarpiniu prezensu
muñcáti
‘délivrer’, lo.
(ē)-mungō
‘moucher’ (su antrine reikšme). Plg. taip pat lie.
mùkti
‘s‘enfuir, se sauver’ (prez.
mùnka
yra aiškiai antrinis), s. sl. aor.
pro-mŭče sę
‘il est répandu’, s. č.
pomknúti sě
‘faire irruption, se dégager brusquement’.
Šaltinis:
Garnier 2010
, 323–325
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas