Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sergti, gynas.

Antraštė:

sérgti

Straipsnelis:

Lie. atematinis veiksmažodis sérgti „saugo“, turintis antrą -ē- kamieną sérgėti (pr. absergīsnan ‘Schutz’) greta la. inf. sargāt palaipsniui keičiamas -st- kamienu. Tai rodo rašytiniai paminklai (Arumaa 1957, p. 122; Zinkevičius 1966, p. 350). Giminiška, bet semantiškai skirtinga la. sêrgu „sergu“ (lie. sergù „t. p.“ sudaro formas sir̃gstu, si̇̀ (Endzelīns 1951, p. 731; Stang 1942, p. 110), funkciškai artimas kamienams su nosiniu afiksu, plg. het. ištar-nin-k- „darytis ligoniu“. Stangas spėjo, kad atematinis sen. lie. v. sérgti kilęs iš perfektinio-prezentinio *sargti < *sorg(-ti), Stang 1962, p. 164; 1966, p. 311, žr. Иванов 1965, p. 66; 1968, p. 250 (paskui Stangą seka Watkinsas, rekonstruojantis *sarg-e(i), kuris pakeitė *sargti, Watkins 1969, p. 223).

Šaltinis:

Иванов 1981, 116

Antraštė:

sergti

Straipsnelis:

[Kai kurie trm. faktai patvirtina spėjimą (taip galime juos interpretuoti), kad dar ide. bendrumo laikais egzistavusios bendros izoglosos bl., sl. ir kai kurioms s. europiečių bei anatol. r toch. (taipogi gr., o i.-ir. kalbos lieka nuošalyje) kalboms:] Plg. toch. B sark- ‘liga’, A särk-, het. istark- ‘sirgti’, lie. sergù, s. lie. (pra-)sergmi, 3 asmuo sergti (trm. sérgti), s. air. vns. naudin. seurc ‘meilė’, gr. στέργω ‘myliu’ [51]. Gr. στέργω, s. air. seurc ‘meilė’, dearc, deserc ‘malonė’ bei s. sl. стрѣгѫ ‘φυλάττειν, φρουρεῖν’ = ‘saugoti, sergėti’ skiriasi savo reikšme. Pastaroji ide. buvusi ko gero pamatinė, plg. su nostrat.: afr.-azij. *č̣r- arba *ts’r- ‘žiūrėti, saugoti, rūpintis’, kartv. *č̣ir- ‘rūpintis, bėda’. Toch., het. ir bl. lytys reiškia ‘liga, sirgti’.

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 51–52