Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: storas, pirmas, garbas.

Antraštė:

stóras

Straipsnelis:

žr. drūtas

Šaltinis:

SłPr IV, 218–219

Antraštė:

stóras

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų kalbų leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančiais su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Senas. ²³ S. sl. būdvardžio starъ, le. stary atitikmuo lie. kalboje yra stóras. Tai priesagos -ro- vedinys iš *stā- ‘stoti’, lie. stóti. Plg. s. sl. stórr ‘didelis’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 233

Antraštė:

stóras

Straipsnelis:

//steh₂-(e)u̯-// galėtų paaiškinti kai kuriuos iš Kuryłowicziaus [Kuryłowicz, Jerzy. 1968. Indogermanische Grammatik, Band II: Akzent, Ablaut. Heidelberg. p. 219] ų žodžių, plg., viena vertus, la. stàvs ‘Wuchs’ (‘ūgis, stuomuo’), sl. stavъ ‘Glied’, kita vertus – vedų sthūrá- ‘storas’, la. stũrs ‘užsispyręs’, kuriuos galima analizuoti reguliariai kaip *stáh₂u̯-o-s resp. *stuh₂-ró-s. Gr. σταυρός‘polis, miestas, stulpas’ (nepaisant kirčio) galėtų čia prisišlieti kaip pilnojo laipsnio forma *stáhu-, o lie. stóras, sl. starъ tikrai yra padaryti iš neišplėstinės šaknies. Daug vedų pilnojo laipsnio darinių: sthavi- (sthávira-, stháviṣṭha-, stháviman-, plg. Mayrhofer Ai. et. Wb. prie sthuráḥ). Šie, reikalui esant, […] gali būti paaiškinti kaip antriniai iš sthūrá-. […]

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 101

Antraštė:

stóras

Straipsnelis:

Senas slavų būdvardis starъ, plg. r. ста́рый, ukr. стари́й ir pan. buvo pagrindas atsirasti kai kuriems terminams. Iš kitų ide. formų jam priskiriamos: lie. stóras, s. isl. stōrr, s. saksų stōri ‘didelis’, s. ang. stōr ‘stiprus’, s. i. sthirá ‘tvirtas, nepajudinamas’, plg. dar oset. styr, stur ‘didelis’. Visi jie iš ide. *stā- ‘stovėti’ su priesaga -ro-, spėjama forma *stā-ro-s (sl. starъ) ir *stə-ro-s (s. i. sthirá-h). Sl. starъ reikšmė ‘senas’ yra semantinė naujovė. Netgi slavų kalbose yra išlikusių senosios reikšmės ‘turintis jėgą, tvirtas, didelis’ pėdsakų, plg. senąsias rusų pasakėčias [178].

Šaltinis:

Трубачев 1959b, 177–178

Antraštė:

stóras

Straipsnelis:

Prasl. starъ ‘senas, subrendęs’ rekonstruojamas s. sl. старъ bulg. стар, s.-kr. ста̏р, slov. stàr, s. r. старъ, č. starý, slovk. stary, le. stary, a. luž. stary, ž. luž. stary pagrindu. Nuo savo baltiško atitikmens lie. stóras ‘stambus, stiprus’ skiriasi reikšme. Lietuviškos leksemos senumą patvirtina germanų ir senovės indų paralelės (plg. s. isl. stórr ‘didelis, stiprus’, s. i. sthiráḥ ‘stiprus, tvirtas’). Semantinis posūkis prasl. starъ, matyt, įvyko [84] dėl prasl. mator ‘sveikas, stiprus, subrendęs, senas’ poveikio [85].

Šaltinis:

Мартынов 1983, 84–85

Antraštė:

stóras

Straipsnelis:

Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingridientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. starъ ‘senas, subrendęs’ rekonstruojamas tokių slavų kalbų pagrindu: s. sl. старъ bulg. стар, maked. стар, s.-kr. ста̏р, slov. stàr, s. r. старъ, č. starý, slovk. stary, le. stary, a. luž. stary, ž. luž. stary. Visi šie žodžiai semantiškai yra tapatūs, tačiau visiškai skiriasi nuo baltiškojo atitikmens – lie. stóras ‘stambus, stiprus’. Lietuviškos leksemos senumą patvirtina germanų ir senovės indų paralelės (plg. s. isl. stórr ‘didelis, stiprus’, s. i. sthiráḥ ‘stiprus, tvirtas’). Semantinis poslinkis praslavų leksemoje, matyt, įvyko dėl matorъ ‘subrendęs, senas’ įtakos.

Šaltinis:

Мартынов 1978, 36

Antraštė:

stóras

Straipsnelis:

S. air. sruith adj. ir s. ‘senas, gerbiamas, išmintingas’, nom. sg. sruith ir gen. srotha ZCPh. III 34, gen. pl. inna sruithe glosa ‘ueterum’. S. valų strutiu glosa ‘antiquam gentem’ įtariamas galįs būti airiškos kilmės, RC XI 93. Lyginama su lie. strùjus ‘senis’, s. sl. stryji̇̆ glosa ‘patruus’, WP II 651, Pok. 1037. Sl. starŭ ‘senas’, be abejonės, yra tos pačios šaknies, būtų *ster-, reiškainti ‘sausra, kietumas’ (gr. στερεός‘kietas’, lie. stóras, vok. starr), plg. air. crionna ‘sausas’ ir ‘senas’ RC XXV 22.2 ir senóir déblide arba dímellte (RC XIII 464. 74) ‘škaršęs senis’, diblide gen. ‘senium tempus’.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s189

Antraštė:

storas

Straipsnelis:

Ide. kalbose daugelis žodžių, reiškiančių ‘storas’, siejami su žodžiais, žyminčiais sąvokas ‘riebus’, ‘stambus’, ‘didelis’ ir pan. Lie. storas giminiškas s. sl. starŭ ‘senas’, s. isl. stōrr ‘didelis’, galbūt kilę iš šaknies *stā- ‘stovėti’, su semantine raida į ‘didelis, senas, tirštas’, iš sąvokos ‘tvirtai stovintis’.

Šaltinis:

Buck 1949, 887

Antraštė:

stóras

Reikšmė:

thick

Straipsnelis:

[Aptariama Calando sistema. Calando sistemos ro-būdvardžiai daugeliu atvejų yra aiškūs deverbatyviniai dariniai. Pvz.:] s. i. sthirá- ‘firm, strong’ (: s. v. a. star ‘rigid, stiff’, lie. stóras ‘thick’, s. sl. starъ ‘old’) : tíṣṭhati ‘stand’ : sthāpáyati ‘make stand’.

Šaltinis:

Rau 2009, 165