Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: svečias, tinti.

Rezultatai

Antraštė:: svẽčias
Straipsnelis:: Oset. xīcæn/xecæn ‘atskiras’. Galima kildinti iš *hwaiθyana, iš hwaiθya- ‘savas’, bet taip pat galima nagrinėti kaip xī/xe ‘savas’ leksikalizuotą datyvą, paraidžiui būtų ‘(egzistuojantis) sau; für sich’. Linksnių formų leksikalizacija (ypač abliatyvo) osetinų kalboje neretas reikškinys. Dėl datyvo plg. dar ¹sææ (ИЭС III 78). Apie ‘atskirumo’ semantiką, būdingą ide. įvardinei dalelytei se, žr. prie xi̇̄bar. Etimologiškai ir semantiškai plg. lie. svẽčias (iš *svetyo-) ‘svetimas’, tiesą sakant ‘egzistuojantis sau’, ‘für sich stehend’ (Fraenkel II 950, 952; Pokorny 883).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 198

Antraštė:: svẽčias
Straipsnelis:: [Šie Macheko pasiūlyti (Machek V. Etymolog. slov. jaz. česk. Praha, 1968) sugretinimai, dėl fonetikos ar semantikos, yra perdėm abejotini:] č. navštíviti – lie. svẽčias, svetỹs.
Šaltinis:: Варбот 1970 (1972)b, 379

Antraštė:: svẽčias
Straipsnelis:: Prasl. svatъ (s. sl. свать, bulg. сват, s. sr. свать, s.-kr. сва̏т, slov. svȃt, s. r. свать, r. сват, č. svat, slovk. svat, le. swat, ž. luž. svat) ‘piršlys, pabrolis, giminaitis’. Sugretinimas su lie. svẽčias, svetỹs ‘tas, kuris atėjęs, svetimas’, la. svešs t. p. rodo, kad pirminė slaviško žodžio reikšmė buvo daug platesnė. Ji reiškė svetimos giminės atstovą, atėjusį į kurią nors giminę. Vėliau prasl. svatъ prarado reikšmę ‘svečias, svetimas’, nes ją įgijo prasl. gostь, kuris baltų kalbose neturi paralelių.
Šaltinis:: Мартынов 1983, 85

Antraštė:: svẽčias
Straipsnelis:: Lie. kalboje randame pries. -ti̯o- vedinių: lie. svẽčias ‘Gast’ < *su̯e-ti̯o-s [žr. W. Schulze, KZ 40, p. 417 t.]; lie. žodis, jeigu Gusmanio samprotavimai teisingi [Ann. Ist. Or. Nap. 3, p. 56 (dar p. 46, 49); Gusmanis linkęs lie. svẽčias bei Schulzės lyginamą lie. svẽtimas ‘Fremder’ etimologiškai sieti ne su sangrąžiniu įvardžiu (plg. dar av. Xvaiθya- ‘persönlich’ Wackernagel-Debrunner II 2, p. 698), o veikiau su privativen Partikel *s(u̯)e; ši dalelytė slypi lo. soluo], ko gero yra *nisti̯o- (s. i. niṣṭya- ‘fremder, Ausländer’) tipo inovacija.
Šaltinis:: Solta 1966, 34

Antraštė:: svẽčias
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Svečias. Dabartinis lie. svẽčias < ‘svetimas’ (taip dar vartojamas la. svešs) remiasi įvardžiu *su̯e- ‘savas’ (*su̯e-ti̯o-), panašiai kaip ir sl. *setъ ‘svečias’ žodyje po-sět-iti ‘aplankyti’. Tas pats įvardis gludi taip pat lie. žodžiuose sesuõ, šẽšuras, sváinis (*su̯oini-) ir le. swat (*su̯o-to-).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 231

Antraštė:: svẽčias
Straipsnelis:: Gr. ἔτης m., dorėnų ἔτᾱς, eolų ϝετας. Homero poemose tiktai daugiskaita reikšme ‘draugai, palydovai, priklausantys tai pačiai socialinei grupei’. Derivacija iš įvardinio kamieno *swe- yra neabejotina ir atstatoma *swe-t-ā. Digama yra paliudyta Olimpijoje bei Homeros metrikos. Psilozė yra kilusi iš Homero rašybos. Dantinę priesagą turi slavų (s. r. svatŭ (ide. *svōtos) ‘svainis’) ir baltų (lie. svẽčias, (ide. *swetios) ‘svečias’) kalbos.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 382

Antraštė:: svečias
Straipsnelis:: … Lie. svēčias < *suetios, av. xvaētu-, xvaētāt- su *sue/oi, ir s. sl. svatъ ‘giminaitis’ …
Šaltinis:: Beekes 1988, 34

Antraštė:: svẽčias
Straipsnelis:: Yra grupė indoeuropietiškų giminystės santykius nusakančių žodžių, kurie remiasi sangrąžiniu įvardžiu *su̯e- + pries. -t-, plg. gr. ἔτης (ϝέτης) m. 'giminė, giminietis; draugas', lie. svẽčias m. 'Gast' < *sve-t-jas.
Šaltinis:: Otrębski 1967b, 77

Antraštė:: svẽčias
Straipsnelis:: Lie. svẽčias siejamas su sl. *svatъ ‘giminaitis’, gr. ἔτης ‘giminaitis, draugas’ (žr. Trubačev 1959, Istorija slavjanskich terminov rodstva i nekotorych drevnejšich terminov obščestvennogo stroja, Moskva: Izdatel’stvo Akademii nauk SSSR, 143tt; Fraenkel LEW 1962, 952; Benveniste 1935, Origines de la formation des noms en indo-européen, Paris: Adrien Maisonneuve, 330tt; Martynov 1983, Jazyk v prostranstve i vremeni (k probleme glottogeneza slavjan), Moskva: Nauka, 83). Priesagų *-to- ir *-ti̯o- ryšį gali rodyti ir kai kurių kitų giminiškų kalbų duomenys, plg. go au-þja- ‘tuščias, apleistas’, gr. αὔ-σος ‘menkas, tuščiagarbis’ ir gr. αὔ-τός ‘vienas’ (dėl darybos plg. Schulze 1966, Kleine Schriften, Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht, 71), toch. B lank-tse ir go. leih-ts ‘lengvas’ (Balles 1997, Griechisch ἄφ(ε)νος ‘Reichtum’, Historische Sprachforschung 110, 219).
Šaltinis:: Ambrazas 2003, 7

Antraštė:: svẽčias
Reikšmė:: hôte
Straipsnelis:: [Aptariama šaknies *su̯edʰ- (← *su̯e-dʰeh₁-) sąsaja su įvardžiu *su̯e-]. Lie. svẽčias ‘hôte’ (< *su̯e-ti̯ó- ‘privé, particulier, qui relève de la grande famille’) gali būti senas darinys iš prieveiksmio kaip s. i. níṣṭya- ‘étranger’ (< *nis-ti̯ó- ‘qui vient de l‘extérieur’).
Šaltinis:: Garnier 2010, 164