Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: aviža, galstukas, balbasyti, gaimaroti, ažys, paistymas, varstymas, slaugyti, kirmyti, damblis, kubikas, gvelbti, draikus, drignis, kubilas, vardas, verpti, solyma, kroika, blakis, pirmuo, muzgas, kleiza, urvas.

Antraštė:

avižà

Straipsnelis:

žr. avižos

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 58

Antraštė:

avižà

Straipsnelis:

žr. vizga ‘tokia žolė’

Šaltinis:

Endzelīns DI IV(2), 339

Antraštė:

avižà

Straipsnelis:

Lie. avižà, la. auza, s. pr. wyse, s. sl. ovьsъ, r. овёс, le. owies, lo. avēna, isp. avena, pranc. avoine.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1958a, 455

Antraštė:

avižà

Straipsnelis:

Lo. avēna, it. avéna, isp. avena, part. aveia, pranc. avoine, rum. ovăz, mold. овэс, s. sl. ovьsъ, r. овес, br. авёс, ukr. ovec, bulg. ovec, s.-kr. obac [175], slov. obec č. oves, slov. oves, le. owies, luž. a. vovs, luž. ž. novs, pol. vüvås, vüjås, lie. avižà, la. auza. Lotynų, slavų ir baltų avižos pavadinimai yra tos pačios šaknies. H. Pederseno nuomone, lo. avēna < *avig̑ā- < αἰγίλωψ < *αϝιγιλωψ ‘tokia laukinė žolė’. Augalų pavadinimams dažnai pridedama priesaga -no- (-sno-, -sn̥no). Vadinasi – *avig-snā. Iš tokios prolytės atsiradusi *avīna, vėliau priesaga -īnā buvo pakeista -ēnā. Priesagų pasikeitimui, Pederseno nuomone, įtakos galėjo turėti žodis avēre ‘būti sveikam’ [176]. F. Spechtas nuomonę, jog avēna < *avīna pagal arēma griežtai atmeta. Lo. avēna kildina iš *avēs-na. Nesutinka ir baltų bei slavų avižos pavadinimo konsonantizmas: lie. avižà < *avig̑ā. Lie. ž < g̑ sl. kalbose turėtų atliepti z, bet visur yra s. Lie. trm. tik šis avižos pavadinimas ir sutinkamas. [176]. La. auza sinkopės keliu atsiradusi iš *aviza (plg. auns – avins (avens), lie. ãvinas, s. pr. awins, s. sl. ovьnъ) [177]. S. pr. kalboje – wisge, wyse, -wisse, -wesen, -weyszen. Kilmę aiškinti sunku. Galbūt tai tos pačios šaknies žodis kaip ir lie. avižà, tik čia nukritęs pirmasis balsis. taip pat siejama su lie. vizga ‘tokia žolė’. [178] Lie. k. daug augalų bei gyvūnų pavadinimų, kilusių iš avižos pavadinimo: avìžė ‘Phlox puniculata; tokia darželio gėlė’, avižė̃lė ‘Dianthus cartusianorum; gvazdikas’, avižìnė ‘starta’, avìžis ‘kremblys panašus į ūmėdę’, avìžius ‘laumės žirgas’, avìžlius ‘karkvabalis’, avižuolė ‘pašarinė žolė’, avìždirsė, avižgrybė ‘toks kremblys’. [177]

Šaltinis:

Sabaliauskas 1958b, 175–177

Antraštė:

avižà

Straipsnelis:

[Remiantis kalbotyros duomenimis, kuriuos papildo materialinės kultūros istorija, nustatomi tokie prasl. augintų javų pavadinimai:] Prasl. formos ovьsь ovьsa tęsiniai: le. owies owsa, trm. ovs, polab. vijăs : viv́ăs, luž. ž. hows-sa, luž. a. wows-sa, č. oves ovsa, slovk. ovos ovsa, trm. oves ovsa, slov. óves óvsa, s.-kr. òvas óvsa, čakav. ovas ovsa, bažn. sl. ovьsъ, maked. oves, s. r. ovьsъ [264], r. ov́ós ovsá, ukr. ovés vivsá ‘avižos’, br. av́ós aŭsá ‘t. p.’. Prasl. ovьsъ < ide. *au̯ig̑ + pries. -sъ (plg. Sławski SłPr II, 31). Trautmannas (BSW 21) šį sl. žodį kildina iš *au̯ig̑-so-. Pirminiu *au̯ig̑- remiasi bl. formos: lie. avižà f., ãvižos pl., la. àuza: pl. àuzas ‘avižos’. Čia galbūt priskirtina lo. avēna (≤ *au̯ig̑-snā?) ‘tokia žolė, avižos’.

Šaltinis:

Sędzik 1977, 264–265

Antraštė:

avižà

Reikšmė:

Haferkorn

Straipsnelis:

Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo. avēna ‘avižos’ iš *avesnā : lie. avižà ‘Haferkorn’, s. sl. ovĭsĭ ‘avižos’.

Šaltinis:

Pisani 1968, 14

Antraštė:

avižà

Straipsnelis:

[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadaro pamatas yra šaknis be žinomų ide. atitikmenų (dauguma turėtų būti substratiniai ar keliaujantys žodžiai). *awig̑(ʰ)- ‘Hafer’: *awig̑(ʰ)-eh₂ (lie. avižà, pl. ãvižos ‘Hafer’, la. àuza, pl. àuzas ‘id.’, s. sl. ovьsъ ‘id.’), *awig̑(ʰ)-s-neh₂ ar pan. (lo. avēna ‘Hafer, Grasart’).

Šaltinis:

Oettinger 2004, 189

Antraštė:

avižà

Reikšmė:

стебель, метелка овса; овсяное зернышко

Straipsnelis:

Baltų kalbose kolektyvinei reikšmei išreikšti, dažnai apskritai javams pavadinti vartojama daugiskaitinė forma, vienaskaitinė vartojama krūmui, augalui, vienetui pavadinti: naudojamos daugiskaitos formos: avižà (vns.) ‘стебель, метелка овса’, ãvižos (dgs.) ‘овес’, la. auzas (dgs.) ‘овес’, àuza (vns.)

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 47

Antraštė:

avižà

Straipsnelis:

[Aptariami prūsų kalbos žodžiai, kuriuose suponuojamas žodžio pradžios balsio iškritimas.] […] pr. wyse EV 262 ‘Hafer’ iš *aviz- : lie. avižà, sl. ovьsь […].

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 190