Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dagas, daga, dvėsti, grum̃sdinti, įgulbinti, dūsia, grundalas, eiškus, gončas, dirdėti, bas(a)kojis, daudytė, bikerėlis, besti, beda, pakirsti, jekė, grėbti, blankùs, balzginti, kūjis, kumė, garmaliúoti, giñti, ėtryti,, bužys, medė, švendras, líeti, spindėti, blevėzgoti, grambuolė, šaiva, glemžti, gvaldyti.

Antraštė:

dãgas, dagà

Reikšmė:

saulės karštis, kaitra

Straipsnelis:

Dãgas : dagà ‘saulės karštis, kaitra’, la. daga ‘gaisravietė’ (: dègti, la. degt ‘brennen’ Trautmann 1910, 49; Fraenkel LEW, 85tt., Pokorny IEW, 240tt., plg. lie. dãgas ‘degimas, gaisras’ [18 išnaša: Reikšmė ‘degimas, gaisras’ laikytina pirmykšte]. Pr. dagis E 13 ‘vasara’. Go. dags m. ‘diena’ fiksuoja ŏ-kamienę formą, plg. s. i. (su pailgintu vokalizmu) dāha- m. ‘degimas, gaisras, karštis’ [19 išnaša: Galbūt savarankiškas darinys]. Germanų ir (bent tipologiškai) s. indų kalbos liudija ŏ-kamienės m. formos archaiškumą. Lie.-la. ā-kamienė forma, matyt, naujesnė.

Šaltinis:

Stundžia 1978, 114

Antraštė:

dãgas, dagà

Reikšmė:

das Brennen, der Brand; Glut, Sommerhitze, Ernte

Straipsnelis:

Pr. dagis ‘Sommer’ galbūt išlaikytas senasis baltų ‘vasaros’ pavadinimas. Jį atitinka lie. dãgas ‘das Brennen, der Brand; Glut, Sommerhitze, Ernte’ ir dagà ‘Ernte’, go. dags ‘Tag’, s. i. nidāghá- ‘Hitze, Sommer’ ir dāha- ‘Brand, Hitze’. Prūsų kalboje yra žinomas ir sudurtinis žodis dagoaugis ‘somirlatte’, t. y. ‘Spross, wie er in einem Sommer wächst’. Semantine struktūra šį žodį tiksliai atliepia lie. vãsaraugis ‘ein Jahreschössling’, la. vasaraûdzis ‘ein Sommerspross’. Taigi rytų baltų vasara atitinka vakarų baltų dagis ir prūsų žodis greičiausiai yra senasis bendrabaltiškas ‘vasaros’ pavadinimas.

Šaltinis:

Ekertas 1966, 147–148