Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: piesta, alava, jakas.

Rezultatai

Antraštė:: piestà
Straipsnelis:: [Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Nėra abejonės, kad oset. lytis fœsct/ fœstoe 'piesta (ką nors grūsti, smulkinti)' siejasi su r. пест, lie. piestà, piestas 'medinis indas (išskobtas stuobrys) kruopoms grūsti', plg. greta пест tą pat reiškiančias tarmines lytis пехталь, пехтило. Atrodytų visiškai suprantamas dalykas manyti, kad oset. lytis yra senasis skitų skolinys iš sl. kalbų. Vienok oset. žodžio reikšmė geriau atitinka lie., o ne r. kalbos lyties reikšmę.
Šaltinis:: Абаев 1965, 23

Antraštė:: piestà
Straipsnelis:: Abaevas (CEU 23) gretina oset. fæxt/fæstæ ‘grūstuvė’ ir r. pest, lie. piestà, piestas ‘t. p.’.[...] [Jis teigia, jog] „s/x kaita (fæstæ/fæxt) būdinga slavų kalboms. Plg. greta pest esančius tos pat reikšmės pextalь, pextilo. Tad natūralu galvoti apie seną skitų skolinimąsi iš slavų kalbos. Tačiau savo reikšme osetinų ž. šliejasi ne prie r., o prei lie. kalbos“. (sic!). Taip pat teigiama ir JESO I 466 […]¹⁶[¹⁶jei žodžiai būtų iš seno giminiški, tai osetinų būtų ne fæxt, *fist]. […] Kadangi iš tiesų nėra jokio laukto reguliaraus [slavų s/x] dvejopumo, osetinų žodžius, taip pat ir r. pest bei kitos darybos pextilь [(Kalimovo nuomone, skolinys iš mordvių k., žr. Vasmer II 351)] reikėtų grąžinti į opoziciją su fæstæ/fæxt, jei tik s : x santykį galima būtų laikyti slaviškos kilmės. Žinoma, tai sąlygotų abiejų variantų vartojimas vienu metu toje rusų teritorijos dalyje, iš kur būtų buvę pasiskolinta.
Šaltinis:: Cvetko-Orešnik 1983, 188

Antraštė:: piestà
Straipsnelis:: Lie. piestà (beveik visi aukštaičiai) / piẽstas (Šilutės, Priekulės, Vilniaus apyl.; abi formos pasitaiko s. raštuose) ‘grūstuvė’ laikytini daliniais variantais, kadangi piẽstas pagrindinė reikšmė ‘grūstuvas’ ir daugelyje aukštaičių šnektų piestà ir piẽstas vartojami kaip skirtingi žodžiai (reikšmė̃s ‘grūstuvas’ piestà semantinėje struktūroje nėra). La. pìesta (plačiai vartojama; bk) / piests (Stenderio, Ulmanio žod., kuršiškosios patarmės) ‘grūstuvė; grūstuvas’. Žodžiai priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Atitikmenys sl. *pěsta f. ir *pěstъ m. (> slov. pẹ́sta, le. piasta, č. písta, pist, r. пест etc.; Vasmer III 250; Fraenkel 587) įgalintų rekonstruoti bl.-sl. *paistā f. ir *paista- m. (Trautmann 221). Šie substantyvuoti dalyviai greičiausiai buvo skirtingi žodžiai: pirmasis reiškė ‘grūstuvę’, antrasis - ‘grūstuvą’, taigi ‘grūdimo įrankį’ (plg. lie. k. faktus). Sl. *pěstъ Illič-Svityčius (129) kildina iš ide. *poistom n. ‘grūdimo įrankis’, plg. slovn. pẹ́stọ n. ‘stebulė’.
Šaltinis:: Stundžia 1994, 25–26