Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: klastyklė, kaštas, žūti, klumšti, glamžyti, viešis.

Antraštė:

klastỹklė

Reikšmė:

šluota, su kuria nuklastomi, nušluojami grūdai vėtant

Straipsnelis:

Pr. klexto ‘šluota, šluotelė’ patikimiausios paralelės – lie. klastỹklė ‘šluota, su kuria nuklastomi, nušluojami grūdai vėtant’ (LKŽ V, 969), klastýti ‘nušluoti varpas vėtant’ [66], formaliai tikslesni atitikmenys: klãstė ‘sklastymas, skyrimas’ (žr. LKŽ V, 969), klãstas, klastà ‘smilgų arba kūlio šiaudų šluota, kuria nuklastomi, nušluojami grūdai vėtant’, sklãstas ir pan. ir veiksmažodžiai su e šaknyje: klesténti, klèstelėti, klèstelti, klẽstinti, klesnóti (plg. klèst! interj.), klė̃sti ‘šluoti’ ir t. t., klė̃sti ‘mušti’ ir pan., čia ir klė̃stas ‘gestas’, klėstìmas ir pan. Yra dar formaliai tikslesnių atitikmenų: klèkst, klekstė́ti [: klekė́ti], klekšti, klèkštelėti, klèkštelti ir pan., žr. LKŽ VI, 43. Plg. la. klāstīt, klâstêt ‘klostyti’ (plg. klât), klâsts, klâste, klāsta (ME II, 218, EH I, 612), bet ir klesterêt ‘siūbuoti’, ‘suptis’, klestêt, klest (ME II, 223). Taip rytų baltų *klesta, *klasta laikomi esą nomina instrumenti iš veiksmažodžio *kle(k)s(t)- ‘mušti, smogti’ ir pan. (plg. lie. klèst ir pan.). Iš slavų paralelių: r. клéскáть, клёскать ‘mušti, smogti; ploti’, клёск, le. kleskać, luž. a.kleskać, luž. ž.klaskaś ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 65–66

Antraštė:

klastỹklė

Reikšmė:

leichter Abfegebesen

Straipsnelis:

žr. klastyti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 241