Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tirti, guga.

Antraštė:

ti̇̀rti

Straipsnelis:

žr. trumpas

Šaltinis:

Hamp 1984c, 143

Antraštė:

ti̇̀rti

Straipsnelis:

Paraleliniai kamienai su *o ir ō vokalizmu gali būti įvairūs dariniai. Senesni yra su *o, atspindintys galinio laringalinio dėsningą išnykimą šaknyje prieš balsį. Viena iš tokių porų yra *toriti – *tariti (iš *terti, plg. s.-kr. tȑti, lie. ti̇̀rti, ti̇̀rtas).

Šaltinis:

Варбот 1984, 38

Antraštė:

ti̇̀rti

Straipsnelis:

Pragerm. (-)ÞREUT-A- ‘pavargti, nuilsti, müde werden’, germ. þreut-a- reikšmę kebloka apibrėžti, nes visų pirma v. paliudytas mažne tik dūriniuose (komponiert) [go. tik praes. -þriutan, s. isl. þrióta ‘müde werden, nustoti, liautis, baigtis, nepavykti, nepasisekti’, s. ang. -þrēotan, s. ang. tik partizip perfekti passivi a-throtan: pertaesum, otiosum (‘mude, abgestumpft’), s. v. a. -driozan, unerdrozzen ‘undermüdlich’, v. v. a. driezen]. Pagrindinė reikšmė yra ‘pavargti, nuilsti, pykinti, širdinti, liūdinti, verdrießen’ bei ‘eiti prie galo, baigtis’ (atrodo galime postuluoti ir aktyviąją reikšmę ‘bedrangën’). V., ko gero, remiasi aiškiai rekonstruojama šaknimi trend- ‘stoßen’. Pastarąją (lo. kalboje paliudytą) konkrečią reikšmę galime išskirti ir tarpusavyje susijusių germ. žodžių šeimoje. Dabar atsiveria galimybė, iki šiol apie tai nebuvo kalbos, kad „aufreiben“ siejamas su ter- ‘reiben’ yra tikėtinas. Krenta į akis, kad semantiškai ir struktūriškai atitinkąs gr. στρεύγομαι ‘esu varginamas, kamuojamas’ (taip pat aktyvus) čia turbūt nepriklauso (Pokorny 1029), plg. lo. trūdō ‘stoßen, drängen’, kimr. cythrudd (m.) ‘nusiminimas; išgąstis, baimė, nustelbimas’, s. sl. truždǫ, truditi ‘stengtis, varginti, trukdyti, dirbti’. Patikimiau galime teigti, kad neišplėsta šaknis ter- ‘trinti, braukyti, brūžuoti, reiben; nutrinti, išsekinti, auffreiben’ slypi bažn. sl. tryti ‘reiben’ (s. sl. na-truti ‘valgyti, maitinti’), gr. τρύω ‘spaudžiu žemyn; kankinu, išsemiu, pabaigiu, sunaudoju’. Mit zahlreichen Erweiterungen (ter-g̑-, ter-g-, ter-d-; trei-, trei-b, trei-d-; tr-en-).

Šaltinis:

Seebold 1970, 523–524

Antraštė:

tìrti

Straipsnelis:

[Aptariami pirminių slavų prezensų dariniai.] Pagal LIV² 632 gr. τεíρω ‘reibe auf’ gretinami su sl. tьrjǫ (trъti) ‘reiben’ kaip prezenso su priesaga *-ye/o- pavyzdys iš kamieno *terh₁- ‘bohren, reiben’ pabrėžiant, kad slavų formos su priesaga *-ye- yra fragmentiškos. Atrodo, kad slavų formos buvo išstumtos, kai jos priklausė tematiniams prezensams su normaliuoju balsių kaitos laipsniu trěti, tьrǫ, plg. ru. terétь, taip pat plg. lie. tiriù, tìrti < *trh₁- (Smoczyński, Język litewski w perspektywie porównawczej, 2001, 148). Graikų forma turėjo skambėti τερέω < *terh₁-ye-; pagal LIV tai yra ‘sekundäre Weiterbildung zum Stamm *ter-’ dėl išlaikyto futūro * τερέω (τερέσσω) įtakos. Gali būti, kad joje buvo išnykęs laringalas prieš *-ye- (plg. neaiškų Hesichijaus T 483 τέννει· στένει. βρύχεται 3sg. ‘griaudžia’ < *(s)ténh₂-ye-, plg. s. i. tanyati ‘donnert’ LIV 2 567f. ir kt.; dėl situacijos baltų kalbose žr. Smoczyński, Język litewski w perspektywie porównawczej, 2001, 148).

Šaltinis:

Sowa 2003, 283

Antraštė:

tìrti

Reikšmė:

badać

Straipsnelis:

žr. tardai

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 172