Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: įsčios, brukti, braukti, valdyba, šimteriopas, skalūnas, berglauti, plepatas, drugys 2.

Antraštė:

įsčios

Reikšmė:

Schoß, Eingeweide, das Innere (des Leibe)

Straipsnelis:

žr. inkstis

Šaltinis:

Eckert 1977, 588–589

Antraštė:

į̇́sčios

Straipsnelis:

Pr. instran ‘riebalai’, ‘lašiniai’ tikslesnių atitikmenų turi germanų kalbose, plg. s. isl. īstr n., īstra f. ‘vidiniai riebalai’ (< *en-s-tro-, pagal Falk-Torp, Norv.-dän. etymologisches Wörterbuch, I, 469: *ents-(t)ro-), v. v. ž. inster, n. v. a. trm. inser ‘gyvulio vidinė dalis, skirta maistui’. La. îstri (nom. sg. îstrs, îstris), taip pat kildinama iš ide. *en-s-tro-, reiškia ‘inkstai’. Rytų baltų žodžiai, reiškiantys ‘vidurius’ neturi -r-: lie. į̇́sčios (*en-s-ti̯o-), į̇́sčia, taip pat į̇́snauja, įsnaujà, ýsnauja, įsnaujė̃, ýsnava ‘tam tikrai sutaisyti ir suvynioti į pilvo plėvę kiaulės taukai’. La. ìekša ‘viduriai’ ir kt. Pradine laikoma bl. *in-tr-; -s- atsiradęs dėl ìnkstas, la. îkstis tipo žodžių sumišimo. Būga, Kalba ir senovė, 1922, 93 -s- veda iš praep. *ens-, *ins-.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 54–55

Antraštė:

įsčios

Reikšmė:

Eingeweide

Straipsnelis:

instran E. 133 ‘Schmer’ : la. îstri ‘inkstai’, v. v. ž. inster ‘paskersto gyvulio viduriai’, s. isl. īstr ‘prie žarnų prikibęs riebalai’, lie. įsčios ‘Eingeweide’, žr. KZ, LII, 121 ir Būga, Kalba ir senovė, 1922, 71.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 228

Antraštė:

į́sčios

Reikšmė:

Eingeweide, Mutterschoß

Straipsnelis:

Lie. į́sčios pl. f. ‘Eingeweide, Mutterschoß’ kilęs iš bl. *ínsti̯ā-. Tai su metatonija šaknyje padarytas substantyvuotas būdvardis bl. *'ĩnsti̯a- < *ń̥-s-ti̯o- ‘innen befindlich’ (dėl reikšmės plg. gr. ἔντερα nom. pl. ‘Eingeweide’, s. isl. iðrar pl. m. ‘t. p.’ < germ. *enþerōz < *én-tero- ‘innen befindlich’) greta formos su darybos pamatu *en-s- (: gr. [ep. ion., att. lesb.] εἰς […]) la. ìekša ‘Inneres, Innwendiges’, pl. ìekšas ‘Eingeweide’ < *en-s-ti̯o-. Dviejų darybos pamatų *n̥-s- ir *en-s- vietos būdvardžiuose turi paralelę, plg. pr. instran ‘Schmer’ < *n̥-s-tro- ir v. v. ž. inster ‘Eingeweide des geschlachteten Tieres’, s. isl. ístr ‘das die Eingeweide umgebende Fett’ < germ. *en-s-tro-.

Šaltinis:

Schaffner 2006, 165–166

Antraštė:

į́ščios

Straipsnelis:

[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Trautmannas (1910, 346) laiko pr. instran E133 ‘smer, sow-belly’ skoliniu iš v. v. ž. inster ‘intestines of a slaughtered animal’, bet v. v. ž. bev. giminė nerodo, kad prūsų žodis taip pat turi būti bev. giminės. Būga (Kalba ir senovė 71, išn. 1) sieja pr. instran su lie. į́ščios, la. iekšas ‘intestines’.

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 269–270

Antraštė:

sčios

Straipsnelis:

žr. įsčia

Šaltinis:

Ambrazas 2003, 8

Antraštė:

į́sčios

Reikšmė:

womb, belly

Straipsnelis:

[Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Tokia metatezė vyko ir žodžių pradžioje, t. p. su *HRC-. Pvz.:] *h₁n̥- (plg. *h₁en- ‘in, into’): lie. į́sčios ‘womb, belly’ (< *insti̯ā) šalia la. ìekša(s) ‘entrails, viscera, internal organs’ (< *eñsti̯ā́).

Šaltinis:

Young 2006b, 239