Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: venteris, bambizas, pautinga, artavoti, murdyti, kriokti, kirdyti, septyni, stiebas, duogas.

Rezultatai

Antraštė:: vénteris
Straipsnelis:: Briukneris (Brückner A. Litu–slavische Studien. I.) mano, kad la. venteris (dial.) – вентер, lie. vénteris, le. więcierz – yra slavizmas. Tuo tarpu Mokslų Akademijos Rusų kalbos žodyne (Слов. Русск. яз., издан Вторым отдел. Акад. Наук. СПб., 1891 t. t.) šie sl. kalbų žodžiai laikomi skoliniais iš lie. kalbos, o ne atvirkščiai.
Šaltinis:: Endzelīns DI I, 99

Antraštė:: vénteris
Reikšmė:: maišo formos tinklas
Straipsnelis:: [Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте Ю., Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:] więcierz (p. 10, kitur: więcerz) ‘tam tikras tinklas žuvims gaudyti’ : lie. vénteris.
Šaltinis:: Safarewicz 1983, 352

Antraštė:: vénteris
Straipsnelis:: Apie 1553 m. Volynėje aptiktas lituanizmas вятер. Tačiau šio žodžio vartojimas ukrainiečių kalboje žinomas ir ankščiau. Taip pat vengrų paminkle, parašytame lotynų kalba apie 1506 m., yra įrašas: cum retibus zak et veter vocatis, kur žodis veter, kaip mano I. Knieža, pasiskolintas iš ukr. vjater, o šis savo ruožtu kilęs iš lietuviško [Kniezsa, I (1), 555]. K. Būgos nuomone, forma вятер(ь) rodo baltiškojo žodžio prasiskverbimą [176] (plg. lie. vénteris į rytų slavų dialektus dar nosinių balsių egzistavimo laikais, t. y. iki X a. [Būga, II, 325].
Šaltinis:: Непокупный 1976, 176–177

Antraštė:: vénteris
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. ве́нцерь ‘t. p.’ БРС 149, РБС 52; dar žr. Jablonskis LŽ 262 t., 327 t. Pažįstamas rusams, ukrainiečiams (я́тір) bei lenkams (su kašubais). Iš lie. vénteris yra ir rtpr. v. Wenter ‘venteris, varža’ Frišbyras PW II 464. Dėl variantų paplitimo slavų kalbose žr. Būga RR II 323–325; Fasmeris ЭСРЯ I 292, 376, Frenkelis LEW 1223 t.
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 52

Antraštė:: vénteris
Reikšmė:: рыболовная снасть
Straipsnelis:: R. вентерь 1951 m. dabartinės rusų literatūrinės kalbos žodyne kildinamas iš lo. venter ‘желудок’, o Brückneris savo laiku lie. vénteris ‘рыболовная снасть’ laikė slavizmu. Fraenkelis ir Vasmeris/Trubačiovas mano, kad r. ве́нтерь ir ta pačia reikšme vartojamas dial. вятерь paskolinti iš lie. vénteris. Jei ši etimologija teisinga, вятерь yra seniausias rusų kalbos baltizmas, pasiskolintas dar prieš išnykstant nosiniams balsiams. Į bendrinę kalbą pateko tik vėlesnė forma вентерь.
Šaltinis:: Кипарский 1973, 69–70

Antraštė:: vénteris
Straipsnelis:: [Recenzuojamas V. Kiparskio rusų istorinės gramatikos trečias tomas, kuriame aptariami ir literatūrinėje rusų kalboje vartojami baltizmai]. R. ве́нтер (nuo 1862 m.) < lie. vénteris.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1977, 384