Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: goti.

Rezultatai

Antraštė:: góti
Straipsnelis:: Gr. φοιτάω ‘vykti ir grįžti; klajoti; lankyti vietą, mokyklą’. Nepaisant daugybės mėginimų, kuriuos reziumavo Brugmannas, IF 1911, XXVIII, 288, išn. 1, šį žodį nagrinėti, etimologija nežinoma. Pats Brugmannas (ten pat) skiria priešdėlį *φοι- (?), sujungtą su *ἰτάω, kuris yra frekventyvas, suponuojamas iš veiksmažodinio būdvardžio ἰτητεον [...] ir paralelės lo. itāre. Iš tiesų φοιτᾶν sudaro įspūdį, jog galįs būti nominalinės formos su -το-/-τᾱ- (plg. ἀρτάω, ὀπτάω, σκιρτάω ir t. t. ir dar žr. E. Schwyzer, A. Debrunner, Griechische Grammatik I, 1939, 705) denominatyvas. Antra vertus, jei būtų giminiškas Mikėnų apiqoita, žodžio pradžioje galėtume atstatyti *gʷh-. Bet net ir šiuo atveju la. gàita ‘ėjimas’ su gr. žodžiu neturėtų jokio ryšio (nepaisant Prellwitzo nuomonės [...]), nes jis yra neatskiriamas nuo la. gãju ‘einu’, kuris kildintinas iš *əgʷ-eə₂ / *əgʷ-ə₂ (plg. gr. ἔβην ir t. t.); žr. Fraenkel LEW, 161 góti.
Šaltinis:: Chantraine DEG IV (2), 1221

Antraštė:: góti
Reikšmė:: eiti
Straipsnelis:: Pietų slavų kalbose yra tokia iki šiol neturinti paaiškinimo, etimologiškai susijusi žodžių grupė: slov. gáziti ‘klampoti (per sniegą, purvą); trempti (vynuoges)’, gȃz ‘takelis (per sniegą)’, s.-kr. gȁziti ‘vadare, calcare’, gȃz ‘brasta’, bulg. gáźъ ‘klampoju, pereinu’, čia turėtų priklausyti ir rusų bažnytiniuose tekstuose randamas iz-gaziti ‘perdere’, tiksliau ‘conculare’ (plg. Miklosich, Etymologisches Wörterbuch der slavischen Sprachen, 1886, 61). Mano nuomone, jo susidarymą lėmė kontaminacija. Tam pagrindą duoda lie. veiksmažodis góti ‘eiti’ ir at-góju, at-góti ‘ateiti, atvažiuoti’; la. gãju ‘ateinu’ (greta bendraties iêt). Sl. žodis, atitinkantis baltų žodžius, patyrė veiksmažodžio laziti ir daiktavardžio lazъ įtaką.
Šaltinis:: Otrębski 1949

Antraštė:: góti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Eiti. Lie. eĩti, einù (s. lie. eimi), praet. ėjaũ (dial. ejaũ), la. iêt, eju, pr. 3 ēit (= s. lie. eit). Plg. s. sl. iti, i-d-ǫ. La. preteritas yra supletyvinis vedinys iš *gᵘ̯ā- : gãju ‘ėjo’ (: lie. dial. gójau, góti ‘eiti’). Plg. s. i. jí-gā-ti ‘eina’, aor. a-gā-t.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 237