Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lipti, limpu, šamas, slaugyti, atgairė, skremtis, žiurštokas, luska, pliurzoti, dilgėti, dilga, dilgėjo, delna.

Antraštė:

lìpti, limpù

Reikšmė:

kleben, klebring sein, ansteckend sein (Krankheit)

Straipsnelis:

Germ. -leib-a- ‘likti, pasilikti, bleiben’ (s. isl. blifa ‘likti, pasilikti, bleiben’, anot Noreeno, yra skolinys; galbūt čia skirtinas lifinn ‘lebend, gyvenantis’, s. ang. -līfan, s. fryzų -līva, ags. -līban, s. v. a. -līban) savo žodžio pabaigą, kaip rodo go. af-lifnan, išsaugojo dėl gramatinės kaitos. Pastaroji lytis giminiškus žodžius įgalina sieti su ide. leip- ‘pripildyti, priklijuoti, ištepti, užglaistyti’. Reikšmė kitusi šitaip: ‘pripildyti, ištepti’ → ‘būti prilipusiam, tvirtai laikytis, pasilikti’ → ‘trukti, tęstis, gyvuoti’ (pastaroji tik germ. kalbose), plg. lie. limpù, lìpti ‘kleben, klebring sein, ansteckend sein (Krankheit)’, s. bažn. sl. pri-lьpljǫ, -lьpati ‘lipti, kleben’ [ir kt. sl. kalbų pavyzdžiai]; abejotina, ar čia skirtini šie gr. kalbos pavyzdžiai: 1) λίπτω ‘norėti, trokšti’, λῑπαρέω ‘laikytis, neatsisakyti (ko), labai skubus’ (dėl reikšmių ‘pripildyti’ ir ‘norėti, trokšti’ santykio plg. sneigw-a- ir šios lyties s. i. kalbos atitikmenį) [327]. Anot Frisko (GEW, 127), reikšmės požiūriu atitinka, tačiau ilgasis balsis ῑ kelia rimtų sunkumų; 2) ἀλείρω ‘ištepti aliejumi, įtrinti tepalu’, Friskas (GEW, 67) teigia: „Manoma, kad siejasi su λίπος, nuo kurio skiriasi antrine aspiracija ir pridėtiniu balsiu“; 3) λίπα ‘riebus, blizgantis’, s. i. limpáti ‘ištepti, įtrinti tepalu’ bei ‘trukti, tęstis, gyvuoti’, toch. B lip-, lyip- ‘likti’. Pamatine šaknimi laikytina lei- ‘ištepti, užtepti’ (Pokorny IEW, 662tt.). Reikšmės santykiai su leiqᵘ̯- (plg. leihw-a-) turbūt remiasi antrine įtaka, lo. līnō, -ere ‘ištepti, užtepti, įtrinti tepalu’, s. air. lenaid ‘seka (paskui ką), prikabina’, germ. lei-ma-, slypinti s. v. a. līm ‘žemė, molis’, ags. līm ‘klijai’, s. ang. līm ‘t. p.’ bei lai-mōn ‘dumblas, maurai, purvas’, kurią regime s. ang. lām, ags. lēmo, s. v. a. leimo, lie. liejù, liẽti ‘(iš)tirpdyti (vašką), schmelzen, pilti skystį, gießen, užglaistyti, moliu užtepti’, gr. ἀλίνειν· ἀλείρειν ἀλῖναι· ἐπαλεῖφαι (Hesych.) ‘įtrinti tepalu, salben’, s. i. láyate ‘prikabina, tirpdo, prilipina’. Kaip variantus galima lyginti: glei-, plg. kleib-a-, ir slei-, plg. sleip-a-.

Šaltinis:

Seebold 1970, 326–327

Antraštė:

lìpti, limpù

Reikšmė:

kleben

Straipsnelis:

Mano manymu, [gr.] θάλπω ‘šiluma’ yra kauzatyvas su senu -p-, prie kurio reikėtų pridurti Perssono [Studien zur Lehre von der Wurzelerweiterung, 49tt.] sąrašą: plg. *lei-p- / *li-p- ‘tepti’ lytyse s. i. limpáti, lie. limpù, lìpti ‘kleben’ greta *lei- / *li- lie. lytyje lė́ju ‘pilu’, lo. lino ‘tepu’ […]; *kl-ep- ‘slėpti, vogti’ lytyse gr. κλέπτω, lo. clepo, go. hlifan, pr. au-klipts ‘slaptas’. Stovi šalia lo. celare, s. v. a. helan ‘laikyti paslaptyje, slėpti’ [plg. Pokorny IEW, 604; Walde Hofmann I, 232; turbūt čia priklauso ir lie. slepiù, slė̃pti ‘verstecken, verhehlen’; Fraenkel LEW, 829].

Šaltinis:

Solta 1974, 96¹⁴

Antraštė:

lìpti, limpù

Straipsnelis:

Toch. AB lip ‘likti atliekamam (übrig bleiben)’ priklauso p-šakniai lytyse s. i. limpati, gr. λίπος ‘riebalai, lašiniai’, lie. limpù, lipti, semantiškai pirmų pirmiausia germanų kamienui, reprezentuojamam go. bileiban, s. v. a. bi-liban etc. ‘bleiben, likti’.

Šaltinis:

Solta 1974, 118