Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ruduo.

Antraštė:

ruduo

Straipsnelis:

Ide. k. žodžiai, reišk. ‘ruduo’, skirtingai nuo kitų metų laikų pavadinimų, nesusijungia į tokią plačią veldinių grupę. Bendrybių yra tik tarpo keleto šaknų (germ. ir slavų). Kitų šios reikšmės žodžių semant. ir etimol. šaltiniai per daug įvairūs. Lie. ruduo, la. rudens : lie. rudas, la. ruds.

Šaltinis:

Buck 1949, 1016

Antraštė:

ruduõ

Straipsnelis:

Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **H₁ē̆sH₂-r̥(-d/-gʷ) : **H₁(e)s-n-(gʷ-) ‘kraujas’: s. i. ásr̥t, ásr̥k etc. […]. Mikuckis (1855; žr. taip pat Valčáková, ESJS 5: 283) yra išsakęs nuomonę, kad ši šaknis išlikusi žodyje sl. *esenь *osenь ‘ruduo’. Čia remiamasi baltų inovacija *rudʰō(r), -en˚ > lie. ruduõ, la. rudens – iš lie. rùdas, la. ruds (Fraenkel 1958: 349; 1962–1965: 745).

Šaltinis:

Blažek 2009, 39

Antraštė:

ruduõ

Reikšmė:

autumn

Straipsnelis:

[Aptariami priesagos perkėlimo atvejai (transfert de suffixe) baltų kalbose – procesai, kurių metu nauja leksema perima pakeičiamo senesnio žodžio priesagą.] R. baltų ‘autumn’ reikšmės designatai lie. ruduõ, la. rudens neabejotinai kilę būdvardžio, plg. lie. rùdas ‘brown, red’ ir nurodo į rudenį krintančių lapų spalvą. Bet tai nepaaiškina nazalinės priesagos raidos. Vienintelė produktyvi nazalinė bl. kalbų priesaga – *-mōn, gen. sg. *-mĕn-, itin būdinga deverbatyvams. Kol nėra patvirtinta **h₁rudʰ-r/-n- ar pan. pirminė forma, mažai tikėtinas ir žodžio ruduõ pirminės nekatrosios giminės heteroklitinės formos, įprastos kitiems šio tipo dariniams, buvimas. Be to, tai deadjektyvinis darinys. Jei jis kilęs iš būdvardžio rùdas netiesiogiai, tuomet jo pirmine forma laikytina kokia nors veiksmažodinė forma, pavyzdžiui, būsenos reikšmės veiksmažodis rudė́ti ‘become brown’. Bet jo darybos modelis vis tiek lieka neaiškus. Nazalinis darinys lie. ruduõ, la. rudens paaiškinamas tik kaip priesagos perkėlimo iš senesnio ‘rudens’ reikšmės žodžio atvejis su pirmine nekatrosios giminės heteroklitine forma *h₁os-r/-n-. Nazalinė priesaga buvo apibendrinta ir baltų, ir slavų kalbose (*h₁os-n-, pvz., pr. assanis (EV 14), greičiausiai kilusio iš asimiliuotos senesnės formos *as-en-i, ir sl. i-kamieniai *osen-i- (r. осень), *esen-i- (le. jesién). Bendrašaknių žodžių yra ir kitose ide. kalbose, pvz., go. asans, s. v. a. ar(a)n, gr. ὀπώρα ‘autumn’ (< *ὀπ-ohαρ-α < priesaga ὀπί ‘around’ + *h₁os-r̥-). Heterokliktinė priesaga ide. *h₁os-r/-n- ‘autumn’ gali būti susieta (o gal net buvo analogiškai sukurta) su paveldėta ir išlikusia ‘spring’ reikšmės žodyje ide. *u̯es-r/-n-, dėl šio žr. vãsara. Senesnioji forma *as-en- buvo paveldėta rytų baltų kalbose, bet dėl asociacijų su būdvardžiu *rudas, ji buvo pakeista nauja forma *rud-en-, turinčia perkeltą priesagą. Iš fraziologinės struktūros *rudas + *asen- ‘the red autumn’ kilo naujas žyminys *ruden (tuo pačiu būdu kaip ir h₂elbʰom+ *sepit ‘white barley’→ h₂elbʰ-it- ‘barley’.) Plg. V. Mažiulis (PKEŽ 1, 103).

Šaltinis:

Petit 2010, 175–177