Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: somenis, augalas, lankas, gardis, meilus, murnas, butas, puota.

Antraštė:

sómenis

Straipsnelis:

Žodis sāms latvių kalboje turi tokias reikšmes: 1) ‘suomis’, 2) Šaremo salos gyventojas. K. Ancytis ir A. Jansonas, remdamasis senų žmonių prisiminimais, nurodo, kad etnonimas sāms Vidzemėje anksčiau turėjo reikšmę ‘estas’. Čia dar būtina pažymėti, kad Pabaltijo suomių gentys, vėliau sudarę suomių tautą suomi, mūsų eros pradžioje gyveno Estijoje. Tuo remiantis galima sutikti su K. Būgos nuomone, kad etnonimas sāms pirma reiškė nediferencijuotai visus Pabaltijo suomius (Būga RR I 548, III 563, 737). La. ir lie. kalbose yra ir vedinių iš etnonimo sāms: la. sāmelis ‘šiaurės vakarų vėjas’, sãmenis, sãminis ‘šiaurės vakarų vėjas, šiaurės vėjas’, lie. sómenis, sóminis ‘šiaurės vakarų vėjas’. [13] Yra įvairių nuomonių dėl etnonimo sāms etimologijos [žr. p. 14–15]. Pateikimiausia, atrodo, yra suomių kalbininkų I. Mikolos, E. Niemineno, L. Ketuneno, E. Itkoneno pateiktoji. Pagal ją etnonimas sāms latvių kalboje yra senas skolinys iš kažkokios Pabaltijo suomių idiomos, kilusios iš praformos *sōmas arba *sōmos. Etnonimas suõms ‘suomis’ yra dar vėlesnis skolinys iš suomių kalbos. Į latvių kalbą jis prasiskverbė jau po balsių kaitos ō > ã ž. latvių idiomoje [16].

Šaltinis:

Брейдак 1977a, 13–16