Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: geršė, smailus, skelbsti.

Antraštė:

geršė

Straipsnelis:

žr. gižus

Šaltinis:

Топоров ПЯ E-H, 184–186

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

gervė

Straipsnelis:

[Autorius aiškina armėnų kalbos atskirų garsų pakitimus, lygindamas su ide. atitikmenimis.] Ide. *g > arm. g: *gēr- > greay (grē, gre) ‘gervė’ [plg. arm. kṙunk (*gēru-n-g-), gr. γέρην, γέρανος, lie. géršė ‘gervė’

Šaltinis:

Джаукян 1982, 51

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

garnys

Straipsnelis:

pr. geeyse E 718 ‘garnys’ (plg. lie. géršė ‘t. p.’; iš seno pr. *geerse buvo perskaitytas kaip geeise[…] – taip Trautmann 1910, 336).

Šaltinis:

Smoczyński 1989b, 310

Antraštė:

géršė

Straipsnelis:

Pr. gertis ‘gaidys’ neturi tiesioginio šios šaknies veiksmažodžio, reiškiančio ‘giedoti’, atitikmens prūsų kalboje, kaip yra rytų baltų ir slavų kalbose (lie. gaidỹs, la. gaîlis, r. петух ir pan.). Iš dalies tuo, matyt, paaiškinamas Endzelyno bandymas (tačiau su abejone, žr. Senprūšu valoda, 1943, 177) susieti gertis su pr. gerwe, lie. géršė ir t. t. [222]

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 221–222

Antraštė:

géršė

Straipsnelis:

Pr. geeyse ‘garnys’ populiariausia konjunktūra yra pasiūlyta Trautmano – geerse (Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 336). Ji buvo priimta Endzelyno (Senprūšu valoda, 1943, 175–176) ir paremta lyginimu su lie. géršė (t. p. geršis) (paprastai – gérvė), žr. LKŽ III, 262. Niedermannas nurodė dar tokių pr. *geerse paralelių: gr. γέρην, kimr., bret. garan, s. ang. cran, s. v. a. krano ir kt. Būga RR I, 306 kildino iš *geense ir siejo su lie. génžė, žem. gę́žė ir su génšė, žem. gę́šė (tačiau plg. Urbutis Balt 1966, II, 177).

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 184–186

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

gervė

Straipsnelis:

Pr. geeyse E 718 ‘gervė’. Užrašymą -eey- turbūt reikia skaityti kaip -ē-, žr. FBR XV 101 ir Bernekeris 1896, 290 šį žodį tapatina su la. dzēse ‘t. p.’. Tačiau lietuviai šį paukštį vadina géršė ir, ko gero, la. dzēse < *dzērse, žr. ME s. v.; tad teisinga Trautmanno 1910, 336 mintis, kad užrašymas geeyse pakeičia senesnį geeise, kurio i atsiradęs vietoj r, suprasto kaip i.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 217

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

gervė

Straipsnelis:

žr. gervė

Šaltinis:

Endzelīns DI (2), 219

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

gervė

Straipsnelis:

Pr. gertis E 763 ‘gaidys’, 203 ‘vėjarodis, Wetterhahn’, Gr. 62 ‘huen’; ar ne ta pačia šaknimi remiasi kaip ir gerwe bei lie. géršė?

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 219

Antraštė:

géršė

Straipsnelis:

žr. genšė

Šaltinis:

Mažiulis 1984a, 81

Antraštė:

géršė

Straipsnelis:

žr. gervė

Šaltinis:

Endzelīns DI (2), 219

Antraštė:

géršė

Straipsnelis:

žr. genšė

Šaltinis:

Mažiulis 1984a, 81

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

garnys

Straipsnelis:

Kadangi ši forma daugiausia žinoma iš Rytų Prūsijos žodynų, gramatikų ir raštų (Urbutis BEI 21 t.), vadinasi, ji buvo ir tose lietuvių šnektose. Priebalsio r atsiradimas čia gali gražiai sietis su tokio pat garso atsiradimu tose ar netolimose šnektose: áržuolas ‘ąžuolas’, ọ̃ršọs ‘vašas’ (Vitkauskas Blt 14 (1), 62) sáršlavos ‘sąšlavos’ (Kudirkos Naumiestis, Tauragė) – LKŽ XII 167. Poliarizacija, kai šios šnektos tiesiog ieškojo būdų išvengti nepatogių tarti garsų junginių -nš-, -nž-, ar nebus ir čia galėjusi turėti tam tikros reikšmės, pakeičiant sonantą n kitu garsu – r, todėl génšē pakito į géršę dar prieš en > ę.

Šaltinis:

Vitkauskas 1988, 217

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

garnys

Straipsnelis:

Lie. garnio pavadinimas géršė žinomas iš buvusios Prūsų Lietuvos XVIII a. pirmos pusės žodynų (Reiher Gérße), taip pat F. Kuršaičio (K 121). Ten pat géršė randamas reikšme ‘gervė’, bet tai nebūtinai yra kalbos faktas. Tai, kad vok. Kranich ir Reiher neskiriami vokiškosiose dalyse, o lie. geršė reiškia ‘Reiher’, gérvė – ‘Kranich’, leistų kalbėti apie panašių pavadinimų supainiojimą. Iš A. Kosaževskio (Kažausko) rankraščio Litvanica dar žinoma geršis reikšmė ‘gužutis’ (LKŽ III 262), rodanti ilgą šio žodžio amžių. Seniausias ir dažniausias lie. géršė kilmės aiškinimas – siejimas su lie. gérvė, s. r. žeravь, lo. grūs, toliau – gr. γέρανος ir kt. tos šeimos gervės pavadinimais. Tokiu atveju, gryna šaknis ger- čia išplėsta guturaliniu determinatyvu (kartais priduriant, kad lie. š po r galėtų būti ir iš s (F. Specht, Der Ursprung 161, 204). Rišas lie. géršė ‘gervė; garnys’ atsiradimą aiškina gérvė ir génšė kontaminacija (J. Pokorny, IEW 383). O K. Būga lie. géršė kildina iš ide. *gʷer-s(i̯)ē ir labiausiai artimо r. жéрех (sl. *žerchъ / жерёха ‘tokia plėšri žuvis’ (ide. *gʷer-so/*gʷer-sā-); toliau jie susiję su lie. (rytų) prã-garas ‘rijūnas’, sl. *žьrǫ, žerti ‘ryti’, lo. voro, -āre ‘(pra)ryti’ ir t. t. (K. Būga, RR II 683).

Šaltinis:

Urbutis 1966b, 174–177

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

Reiher

Straipsnelis:

žr. gervė

Šaltinis:

Hinze 1996–1997, 150

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

Reiher

Straipsnelis:

žr. gęžė

Šaltinis:

Hinze 1996–1997, 151

Antraštė:

géršė

Reikšmė:

Reiher

Straipsnelis:

Endzelynas abejodamas pr. Gertis ‘gaidys’ susieja su lie. géršė ‘Reiher’. Tačiau juk šis pavadinimas yra onomatopėjinės kilmės.

Šaltinis:

Hinze 1996–1997, 172