Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: protas, lupus, vokis.

Antraštė:

protas

Straipsnelis:

Lie. protas, la. prāts dažniausiai ‘sumanumas, protas’, pr. prātin acc. sg. ‘pasitarimas, svarstymas, patarimas’, giminiški lie. suprasti, la. sa-prast, go. fraþjan ir t. t. ‘suprasti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1199

Antraštė:

prõtas

Straipsnelis:

Pr. prātin (acc.) 35,₂₉ ‘taryba, Rat’: issprestun, poprestemmai, lie. prõtas, la. pràts, prast, go. frapi ‘protas’, frōþs ‘išmintingas’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 86; Frenkelis IF 50, 29 priskiria toch. pratin ‘nutarimas, Entschluss’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 289

Antraštė:

prõtas

Straipsnelis:

žr. prasti

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 82

Antraštė:

prõtas

Straipsnelis:

Toch. A pratim, B pratiṃ ‘sprendimas, nutarimas’ su formomis: A instr. sg. pratimyo, nom.–acc. pl. pratimäntu; B loc. sg. pratiṃne, nom.–acc. pl. pratinta; B adj. eprete ‘drąsa, narsumas, tvirtumas’. Fraenkel, IF 50 (1932) 229, toch. A pratim, B pratiṃ pagrįstai sugretino su go. fraþi ‘jutimas, sąmonė, protas’, frōþs ‘išmintingas, protingas’, lie. su-pràsti, prõtas, la. pràts ‘protas, jutimas, valia’ ir t. t. Dėl reikšmės ‘sprendimas, drąsumas, tvirtumas’, ypač plg. v. v. a. vruotec, wrüetec ‘tas, kuris greitai ryžtasi, budrus, tvirtumas’ ir taip pat s. v. a. frad ‘strenuus, efficax’. Krause, NAWG 1961, 87, tylomis apeidamas savo nuomonę, pareikštą leidinyje GGA 212 (1958) 54 (toch. A pratim, B pratiṃ < iranėnų skol.?), tačiau atsižvelgdamas į B eprete (kuriame e- yra intensyvinis priešdėlis) šaknies vokalizmą, turi pagrindo A prat- priešpastatyti B pret- su reguliariu atitikimu A a = B e ir B pratiṃ nagrinėti kaip skolinį iš A dialekto. Toch. A prat-, B pret-, kaip ir go. fraþi, s. v. a. frad ir t. t., reikia kildinti iš ide. *prot-. Kas liečia toch. A pratim morfologinę struktūrą, tai pl. forma pratimäntu rodo senąjį kamieną -mänt- < ide. *-m(e)nt- (žr. jau mano Morphologie (1944) 88 ir toliau), kuris pridėtas prie to paties tipo kaip ir A tāpaki ‘veidrodis’ (plg. Van Windekens, Orbis 21 (1971) 112) kamieno -i. Perėjęs į B šis pratim gavo daugiskaitoje galūnę -nta: *pratimnta pavirto į pratinta (mnt supaprastinta į nt); iš pratinta analogiškai buvo padaryta vienaskaitoje pratin- > pratiṃ. Couvreur, Arch. Or 18 (1950) 129 buvo neteisus nesiedamas B eprete, epretñe su A pratim, B pratiṃ: jo gretinimą su go. abrs ‘ἰσχυρός’ reikia atmesti.

Šaltinis:

Windekens 1976, 389

Antraštė:

prõtas

Straipsnelis:

žr. pirštas

Šaltinis:

Poljakov 1997, 59–60

Antraštė:

protas

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie latvių ir lyvių kalbų leksinių reikšmių suartėjimą ir jo reikšmę baltų kalbų klasifikacijai. Lie. protas (plg. got. fraþi) giminiškas la. prātīgs ‘protingas’, prātēt, prātot ‘protėti, darytis protingesniam’, vadinasi, pirminė žodžio reikšmė ieškotina ‘intelekto’ semantiniame lauke.

Šaltinis:

Wälchli 1998, 236