Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blakė, lįsti, kriaunis, aplúokas, uždotis, drugys, dilgė, krūtis, aržoti, kurdupelis, pagunikis, rogutės, kalavijas.

Antraštė:

blãkė

Straipsnelis:

ukr. błoščyća ‘blakė’ yra le. žodžio płoszczyca ‘blakė’, žinomo iš XIV–XV a. raštų, variantas. Le. płoszczyca, padarytas iš būdvardžio *płoski, plg. s. sl. ploskъ, r. ploskij. Iš kur atsirado ukr. błoščyća su b-? Šį pakitimą sukėlė lie. blãkė : blãkutė, la. blaks įtaka. Ryšį tarp ukrainiečių ir baltų kalbų žodžių pastebėjo jau Miklosich, Etymologisches Wörterbuch der slavischen Sprachen, 1886, 15. Baltų kalbų žodis taip pat yra kilęs iš žodžio, reiškiančio ‘plokščias’, : lie. blãkas ‘lygus’, blãkanas ‘rami (apie jūrą)’; la. blaks ‘rami jūra’. Negalima atmesti, kad lie. blãkutė gali būti dūrinys: *blak-utė, kurio antrasis žodis ùtė̃ ‘utėlė’. Šią analizę, atrodo, gali patvirtinti paralelinės formos blakutis : utìs. La. blakts taip pat galėjo būti susijęs su uts ‘utėlė’, plg. ME I, 308.

Šaltinis:

Otrębski 1949

Antraštė:

blãkė

Reikšmė:

Wanze

Straipsnelis:

Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo. blatta ‘tarakonas, kandis’ (su vulgariosios lotynų tt vietoj kt) : la. blakts ‘blakė’, plg. lie. blãkė ‘t. p.’ [ir kt.].

Šaltinis:

Pisani 1968, 14

Antraštė:

blãkė

Reikšmė:

Wanze, bedbug

Straipsnelis:

žr. blakas

Šaltinis:

Hamp 2006, 117–118

Antraštė:

blãkė

Reikšmė:

bedbug

Straipsnelis:

Kretschmeris (1896, 148) lie. blãkė f. ‘bedbug’ gretina su lo. blatta f. ‘tarakonas, grambuolys, kandis; dvokiantis vabzdys, skleidžiantis šviesą ir priešiškas bitėms’. J. Vaitas (1899, 82) jį laiko lo.-bl. izoglosa ir sieja su latvišku atitikmeniu blakts. Lo. blatta (*blac-ta) galėtų būti kilęs iš galų *blak-tā (< keltų *blak-), plg. pranc. blatte ‘(juodasis) tarakonas’. Trautmanas (1923, 34) remdamasis latvių ir lietuvių kalbų duomenimis, rekonstruoja bl. *blakti- f. ‘blakė’, kurį taip pat sieja su lo. blatta < *blacta. Jis teigia, kad lie. blãkė – retrogradinės darybos rezultatas iš bl. *blaktis, plg. la. blakts) → *blakutis (anaptiksė) → *blakutii̯a (plg. lie. blakutė̃ f.) → *blakii̯ă (retrogradinė daryba). Frenkelis (1962, 47) greta baltiškų atitikmenų nurodo blãkas adj. ‘gleich’ (la. blaks ‘eben’). Jo manymu, jie kilę analogiškai pagal lie. utė̃ ‘louse’ ir la. uts ‘t. p.’ (= lie. utìs f.), plg. Otrębski (1949, 124). Karulis (1992, 130) lie. ir la. ‘blakės’ reikšmės daiktavardžius sieja su ukr. блоска f. ‘blakė’ (< sl. *blok-ska, jam artimu demin. ir bendraformiu br. блощиця f.) bei nurodo bl-sl. semantiškai artimus variantus su pradiniu p-, pvz., la. plakts, r. площиця, č. ploštice f., le. trm. płoszczyca f. ‘t. p.’. Greta jų – ‘flat, level, even, smooth’ reikšmės būdvardžius: lie. blãkas, la. blaks vs. lie. plakanas, la. plaks, plakans ‘flach’. Smoczyńskis (2007, 62) vengia bl.-lo. atitikmenų gretinimo. Jis teigia, kad pradinis junginys bl- kilo iš *pl-, analogiškai pagal bl.-sl. *blusā f. ‘flea’, turintį atitikmenų su pradiniu *pl- kt. indoeuropiečių kalbose. Tai pagrįsti galėtų ir panaši jų semantika – abu yra maži besparniai vabzdžiai, siurbiantys žmonių ar gyvūnų kraują. Plg. sl. *blъxa f. ‘flea’: č. blecha, s. r. блъха, r. blocha, s. le. błcha, demin. błeszka; le. pchła, sr.-kr. bùha. Šių junginių kaita tikriausiai būdinga ir iraniečių kalboms. Puštūnų brez f. ‘bedbug’ < ir. *bračī- (arba *fračī-) ekvivalentiškas lie. blãkė f. ‘t. p.’ (< bl. *blakii̯ă arba *plakii̯ă). Jų formos ir reikšmės panašumas akivaizdus. Greta jų minėtinas vachanų prič ‘vikšras, lerva, kirminas’ (< *praičī-, plg. Stebline-Kamensky 1999, 267) ir šugnų birēj, birēʒ ‘avims kenkiantis kirminas’ (< ir. *f/braⁱčī-, plg. Morgenstierne 1974, 20). Artima forma pastebima ir kituose iranėniškų kenkėjų pavadinimuose, plg. puštūnų brā́ʒa, wrā́ʒa, wrā́ja f. ‘šunis puolančių erkių rūšis; mažas raudonas vabzdys, mintantis kupranugarių ir kitų naminių gyvulių krauju’ (< ir. *f/brāčyā-), taip pat sogdų pr ̕z ̕k ‘tokia vabzdžių kenkėjų rūšis’ (Morgenstierne 1927, 89; 2003, 90; Rastorgueva, Edelman 2007, 80). Šios visos formos turi *-č-, atspindintį palatalizuotą ide. *k ar *ku̯. Jų šaknyje nėra *-t-, vadinasi la. blakts – antrinė forma. Aptarti pavyzdžiai rodo, kad blakės reikšmės žodžių pirmine forma laikytinas ide. *blak(u̯)ī arba galbūt *blak(u̯)ii̯ā ‘bedug’. Jie galėtų būti kilę iš ide. veiksmažodžio *blaku̯- ‘būti kenksmingu, bjauriu’, plg. gr. βλάπτω ‘gadinti, trukdyti, stabdyti’ ir kt. Lie. blãkė bei jos puštūnų kalbos atitikmenys – protoformos atspindžiai. Dar žr. blusà.

Šaltinis:

Witczak 2010, 301–304